Keistas elgesys

Išgirdęs apie jūroje besimaudantį bebrą gamtininkas pirmiausiai pasitikslino: „Ar ten tikrai buvo bebras?“.

„Man tai neįtikėtina. Vis dėlto, tas gyvūnas nėra kaip, pavyzdžiui, žuvys, kurioms labai svarbu, ar tai gėlas, ar sūrus vanduo, nes jos tiesiog negali gyventi kitoje aplinkoje, kadangi visą laiką yra po vandeniu. O bebras yra pusiau vandens gyvūnas ir į vandenį nueina tik kartais. Taigi jam tas jūros vanduo galbūt ir nekenkia. Juo labiau, kad mūsų jūra nėra tokia sūri. Palyginus su kitom jūroj, ji pakankamai gėla, labai atskiesta mūsų upių“, - pasakoja jis.

Anot jo, pasitaiko, kai gyvūnai gyvena sūriame vandenyje, tačiau patenka į gėlus vandenis ir atvirkščiai. Vis dėlto, anot gamtininko, tai labai išskirtiniai atvejai.

„Nežinau, ką bebrui jūroje veikti, nes jis yra visiškas vegetaras - maitinasi vasarą pakrantėse randama žoline augmenija, o žiemą - medžių žieve. Jo pastebėjimo vietoje turbūt nieko nėra panašaus. Galbūt iš tiesų netyčia nuklydo“, - svarsto pašnekovas.

Gelbėti tikrai nereikia

Nors toks bebro elgesys ir labai neįprastas, A. Gaidamavičius sako, kad kaip nors bandyti gyvūnui padėti grįžti į upę, nereikia, nes bebras pakankamai protingas, kad pats susiorientuotų, kur jo namai.

„Tai mes pasiklystame gamtoje. O jiems gamta – jų namai, todėl nemanau, kad jam kažkas blogo gali nutikti. Jis suras kelią namo. Bebrai gali nukeliauti pakankamai didelius atstumus ir sausuma, ypač naktim, kai niekas netrukdo“, - sako jis.

„Ūdros, bebrai kartais nueina didelius atstumus, kad rastų artimiausią vandens telkinį. O vandenį jie jaučia labai gerai“, - tikina gamtininkas.

Andrejus Gaidamavičius

„Pavyzdžiui, ūdros, kurios gyvena Alpėse, Karpatuose, net per kalnus lipa ieškodamos vandens telkinio“, - priduria jis.

Anot jo, bebras prie jūros greičiausiai atklydo iš netoliese esančio upelio, į kurį jis vėliau ir sugrįš.

Atsiskiria kai ieško poros

„Dabar bebrai apsigyvena miestuose, - sako gamtininkas. - Ir Vilniuje yra pilna bebrų, ir Kaune. Matyt ir Palangoje. Gyvūnai jaučia kur yra saugūs nuo žmonių, nes medžioti miestuose draudžiama. Ten kur jų nepersekioja, ten jie ir apsigyvena.“

Gamtininko teigimu, kartais gyvūnams pasidaro per ankšta viename vandens telkinyje, todėl užaugę subrendę individai patraukia ieškoti kitų vietų.

„Gal ir bebras paliko savo šeimą. Nes jie nuo šeimų atsiskiria trečiais gyvenimo metais, kai subręsta ir pradeda ieškoti naujos gyvenamosios vietos. Dėl to kartais jų galima pamatyti jiems nebūdingose vietovėse“, - tikina A. Gaidamavičius.

„Galbūt tai bebras, kuris palikęs šeimą ieško savo gyvenimo meilės. Nes jie kaip ir vilkai poruojasi visam gyvenimui. Todėl gali per tą laiką toli nuklysti nuo savo natūralių buveinių“, - priduria jis.

Ne pirmas atvejis

Palangoje jūroje besimaudantis bebras šiemet pastebimas ne pirmą kartą. Balandžio pradžioje panašų vaizdą poilsiautojai užfiksavo Karklėje. Nufilmuota kaip bebras pakrantėje pureno kailiuką ir vėliau nėrė į bangas.

Paviešinus vaizdo įrašą apie bebro maudynes jūroje socialiniame tinkle „Facebook“, komentatoriai juokavo, kad bebrui, matyt, prasidėjo atostogos.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)