Turėtų busti kovo gale
„Gyvatės nemiega žiemos miegu, bet būna sąstingyje“, - sako herpetologas. Anot jo, pirmiausiai atšilus orams turėtų pabusti angys. Jas kartais pavyksta įamžinti dar sniegui esant. O štai geltonskruosčiai žalčiai turėtų tapti aktyvūs kovo gale - balandžio pradžioje.
„Dabar buvo tokia temperatūra. Gal to žalčio žiemavietė buvo šiltesnė, užšvietė saulės spinduliai ir tiesiog jį anksčiau pažadino“, - sako gamtininkas. Jo teigimu, dažniausiai tokie ankstyvi pabudimai pasibaigia žalčio žūtimi, nes jis neranda ėdesio.
„Šiuo metu žaltys turėtų ieškoti įvairių varliagyvių arba žuvų, bet kadangi vanduo yra ledinis, jis tikrai nelįs. O varliagyviai dar nėra prabudę. Taigi jis dar pralauks kiek laiko iki kovo galo, kol prabus varliagyviai. Sąstingis iš žalčio atima labai daug energijos“, - tikina save džiunglių žmogumi vadinantis herpetologas.
Galima palaikyti terariume
Specialisto teigimu, yra du keliai, kaip elgtis užtikus žaltį taip anksti. „Jei žmogus neturi patirties, geriau žaltį atiduoti gamtai, o jei turi šiek tiek patirties ir galimybių, galima bandyti jį uždaryti į dėžutę ir palaikyti iki kovo galo, kol pabus varliagyviai“, - sako jis.
„Galima surasti vėsią vietą, kur gal yra akmenukų, ir tą žaltį ten įleisti, kad jis vėl panirtų į sąstingį. Tai būtų logiškiausias sprendimas. Arba jei žmogus turi sąlygas, jis gali priglausti žaltį ir palaikyti terariume ar akvariume. Ir duoti atsigerti vandens, pamaitinti žuvies filė. Geriausia gėlavandenės žuvies“, - priduria roplių mylėtojas ir primena žmonėms, kad žalčių negalima vaišinti pienu, kaip dažnai pasitaiko.
„Žalčių nereikėtų girdyti pienu, kaip ir ežių bei kitų laukinių gyvūnų. Žmonės kažkodėl tiki, kad jie pieną mėgsta. Senovėje pienas būdavo ką tik pamelžtas ir šiltas, todėl žalčiai įsirangydavo pasišildyti, bet ne gerti. Jis gali pražudyti gyvūną“, - tikina žalčių žinovas.
Nėra pavojingi
„Jie labiau bijo žmonių nei mes jų turėtume bijoti“, - sako G. Paškevičius, paklaustas, kodėl žmonės bijo žalčių.
Vis dėlto, anot jo, nors bijoti nėra ko, laukinius gyvūnus geriausia palikti laukinėje gamtoje. Ypač jei žmogus nežino, ar tai žaltys, ar angis.
„Geriau iš saugaus atstumo, kokio, pusantro metro, pasigrožėti, nusifotografuoti ir apeiti. Palikti gyvūną ramybėje“, - sako jis.
Atskirti nesudėtinga
Nors žaltys žmogui nepakenks, tačiau angis, kurią su žalčiu gali supainioti nepatyrusi akis, yra nuodinga, tad jos pasisaugoti tikrai reikia.
„Dažniausiai žalčiai būna tamsios spalvos: arba juodos, arba tamsiai pilkos. Ant jų galvytės šonų yra geltoni skruostukai. Dėl to jis vadinamas geltonskruosčiu žalčiu. Dar Lietuvoje turime lygiažvynį žaltį, bet jis gerokai retesnis. Dažniausiai jis yra pilkos spalvos su labai didele dėme ant galvos. Angis yra rudos ar pilkos spalvos su tipiškai nuo galvos iki uodegos galiuko ant nugaros einančiu vientisu nenutrūkstančiu zigzagu“, - apie skirtumus pasakojo herpetologas.
Jo teigimu, anksčiau žmonės gyvendavo gamtoje ir dažnai susidurdavo su laukiniais gyvūnais, dabar jie taip pat mėgsta statyti sodybas ir namus arčiau gamtos, todėl sutikti žaltį – nieko keisto.
