Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslininkas dr. Jonas Kasparavičius teigė, kad itin aiškių ribų tarp valgomų ir nevalgomų bei tarp nuodingų ir santykinai nuodingų grybų nėra. Mikologas aiškino, kad atpažinti grybus nėra lengva, o nuodingų grybų poveikis gali būti labai įvairus bei priklauso nuo daugybės veiksnių.

Nuodingoji tauriabudė
Foto: wikipedia


Nevalgomi dėl daugelio priežasčių

Dr. J. Kasparavičius teigė, kad tiksliai pasakyti, kiek Lietuvoje auga nevalgomų grybų rūšių, nėra galimybių. Jis aiškino, kad taip yra todėl, jog kai kurių rūšių grybai Lietuvoje laikomi valgomais, o daugelyje Vakarų valstybių jie yra pripažinti nevalgomais. Anot mikologo, yra ir santykinai valgomų arba santykinai nuodingų grybų, tokių, kaip valgomasis bobausis, kuriuos galima vartoti maistui tik tinkamai apdorojus, tai yra kelis kartus nuvirus ar išdžiovinus ir tik po kurio laiko vartoti maistui.

Rausvėjančioji plaušabudė
Foto: Wikimedia Commons nuotr.


„Dažniausiai grybai būna nevalgomi dėl kartaus ar aitraus skonio, kietos ar tiesiog grubios konsistencijos, nors gali būti ir dėl labai mažo dydžio. Daugumą visų šių grybų pažįsta tik specialistai, o jų maistinė vertė yra tokia, kad juos vartoti maistui didelės prasmės nėra.

Iš šiuo metu Lietuvoje žinomų maždaug 1500 kepurėtųjų grybų rūšių, apie 300 rūšių grybai yra laikomi valgomais, nors tai ir nereiškia, kad juos visus kas nors renka ir vartoja maistui. Akivaizdu, kad visų likusių niekas nevalgo. Jie yra nevalgomi todėl, kad jų niekas nepažįsta, jie atrodo nelabai maistingi ar yra maži ir sunkiai pastebimi. Kai kurie grybai nevalgomi todėl, kad jie auga tik po žeme ir labai retai randami ant dirvožemio paviršiaus“, – aiškino Gamtos tyrimų centro mikologijos laboratorijos mokslininkas.

Žalsvoji musmirė
Foto: Wikimedia Commons

Nuodingiausi – 7 grybai

Mikologas prisiminė, kad anksčiau buvo teigiama, jog maistui galima būtų vartoti apie 100 rūšių grybų, tačiau tai tėra teorija. Mokslininkas teigė, kad jei dabar kas patikrintų kiek iš viso grybų rūšių renka Lietuvos grybautojai, greičiausiai gautas skaičius nesiektų net ir 30-ies.

Vis dėlto J. Kasparavičius išskyrė, kad maždaug 100 Lietuvoje augančių grybų rūšių yra nuodingos, o iš visų Lietuvoje augančių nuodingų grybų tik kiek daugiau nei 20 jų rūšių gali būti tikrai labai pavojingi žmogaus sveikatai ar net gyvybei.

„Visada ir visur iš pirmo karto mirtinai pavojingi yra tik kokie 7 rūšių grybai. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad net patys geriausi valgomieji grybai, jeigu jie buvo netinkamai ar atsainiai paruošti ir netinkamai vartojami ar saugomi, gali sukelti sunkius apsinuodijimus, o išskirtiniais atvejais net būti mirties priežastimi.

Aršioji tauriabudė
Foto: wikipedia


Patys nuodingiausi iš Lietuvoje augančių grybų yra žalsvoji musmirė (Amanita phalloides), smailiakepurė arba baltoji musmirė (Amanita virosa), nuodingasis nuosėdis (Cortinarius orellanus), eglinė kūgiabudė (Galerina marginata), rausvėjančioji plaušabudė (Inocybe erubescens), aršioji tauriabudė (Clitocybe tornata), nuodingoji tauriabudė (Clitocybe dealbata)“, – vardijo dr. J. Kasparavičius.

Smailiakepurė musmirė
Foto: Wikimedia Commons nuotr.

Kaip atpažinti?

Mokslininkas aiškino, kad pasakyti, ar grybas yra valgomas, ar ne galima tik jį atpažinus, mat jokių specifinių visiems valgomiems grybams požymių nėra. Jie gali būti labai įvairaus dydžio, įvairių formų, spalvų, o tam tikrais atvejais ir skonio bei kvapo. Anot mikologo, nieko konkretaus apie grybų valgomumą nesako ir daugelio grybų savybė keisti spalvą – mėlynuoti, juoduoti, ruduoti ar geltonuoti juos pažeidus. J. Kasparavičius pabrėžė, kad tas pat pasakytina ir apie nuodingus grybus.

„Nemaža šių grybų dalis jokių neigiamų asociacijų nesukelia. Netgi atvirkščiai, daugelis grybų nepažįstančių žmonių mieliau įsidėtų į puodą žalsvąją musmirę nei melsvėjantįjį šilbaravykį. Nors pirmoji – mirtinai nuodinga, o antrasis – vartotinas maistui, nors daugelis to nedaro, nes bijo ar net šlykštisi.

Valgomus nuo nevalgomų ar net nuodingų grybų teoriškai įmanoma atskirti pagal kvapą, bet tai gali padaryti tik gyvūnai, turintys žymiai geresnę uoslę nei žmonės. Kol nebus išrasta pakankamai kompaktiška ir pakankamai jautri taip vadinama „elektroninė nosis“, šis metodas mums, žmonėms, netinka“, – įžvalgomis dalijosi mikologas.

Nuodingasis nuosėdis
Foto: wikipedia

Pietūs gali baigtis mirtimi

Mokslų daktaras aiškino, kad nuodingų grybų poveikis žmogui gali skirtis priklausomai nuo to, kokios rūšies grybas buvo suvalgytas, nes atskirų rūšių grybai gamina kiek skirtingas nuodingąsias medžiagas ir skirtingus jų kiekius. Anot jo, gali skirtis ir šių medžiagų kiekiai vienos ir tos pačios rūšies grybų vaisiakūniuose. Taip pat poveikis priklauso ir nuo to koks kiekis nuodingų grybų buvo suvartotas.

„Skirtingi žmonės irgi yra nevienodai jautrūs grybų nuodams. Kai kurie kartūs ar aitrūs grybai, tokie, kaip kai kurios ūmėdės, piengrybiai, nelabai nuodingi grybai ar nedideli nuodingesnių grybų kiekiai gali tik suerzinti skrandį ir žarnyną, kas netrukus ar net iškart po valgio gali pasireikšti vėmimu, viduriavimu, o kai kuriais atvejais ir gastroenteritu.

Eglinė kūgiabudė
Foto: wikipedia


Užvalgius kitų, tikrai nuodingų grybų, kuriuose yra medžiagų, veikiančių nervų sistemą, pavyzdžiui, kai kurių musmirių, po kurio laiko, nuodams patekus į kraują, prasideda pykinimas, galvos svaigimas, kartais vėmimas, viduriavimas ir kitokie daugiau gydytojams žinomi simptomai. Apsinuodijęs tokiais grybais žmogus dažnai mato haliucinacijas. Suvalgius pakankamą pačių nuodingiausių grybų kiekį, kuris individualus kiekvienam žmogui, ir laiku nesikreipus į medikus, gali ištikti mirtis“, – aiškino mokslininkas.

Dr. J. Kasparavičius pabrėžė, kad suvalgius kai kurių nuodingų grybų apsinuodijimo požymiai pasireiškia ne iš karto po valgio, o tik praėjus kuriam laikui, kai jau būna pažeistos kepenys, inkstai ir kiti organai. Jis akcentavo, kad kuo ilgiau nepasireiškia apsinuodijimo požymiai, tuo situacija tampa tik sudėtingesnė, mat bėgant laikui mažėja galimybė tokį žmogų išgelbėti.