Skaičiuojama, kad Lietuvoje peri apie 650-950 juodojo gandro porų, kai tuo tarpu visiems pažįstamų baltųjų gandrų populiacija mūsų šalyje siekia 20 000 porų. Šie gandrai tikri atskalūnai – nemėgsta savo gentainių kompanijos, renkasi nuošalius girių masyvus, toliau ir nuo savo rūšies atstovų, ir nuo gyvenviečių bei kelių.

LIFE integruotojo projekto „Naturalit” komandos specialistai iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miško biologijos ir miškininkystės instituto vykdo naujų juodųjų gandrų perimviečių paieškas. Tikrinamos vietovės, kur anksčiau buvo registruotos gandrų lizdavietės, tačiau jau kurį laiką yra apleistos, bei potencialiai juodiesiems gandrams tinkamos buveinės – stambūs ir drėgni miškų masyvai. Iš viso bus ištirtos 55 tikėtinos juodųjų gandrų perimvietės. Tai daroma norint užtikrinti jų apsaugą: oficialiai užregistravus juodojo gandro lizdą, jam taikoma 200 metrų buferinė zona, kurioje draudžiami miško kirtimai ir kitoks trikdymas tiek valstybiniame, tiek privačiame miške.

Kadangi perėjimo metu juodieji gandrai yra itin atsargūs ir pabaidyti gali ilgai negrįžti į lizdą, ornitologai, naudodamiesi specialia įranga, stebi dangų virš miško iš toli, ne mažiau nei pusės kilometro atstumu, kad nesukeltų grėsmės dėčiai.

Plačiau apie juoduosius gandrus ir jų paieškas – vaizdo reportaže.

Juodojo gandro paieškos vykdomos įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Natura 2000” tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje”.

Reportaže panaudotos fotografų Andriaus Čeponio ir Luko Kodžio juodųjų gandrų nuotraukos.