Praėjusį savaitgalį teko lankytis Kupiškio ir Rokiškio rajonus apimančiame Notigalės telmologiniame draustinyje – turistų dar neatrastoje vaizdingoje vietovėje, kurios įspūdingiausias objektas, to paties pavadinimo ežeras, kasmet užkariauja vis didesnę dalį miško.
Vykstant vandens ir sausumos kovai, gimė nepakartojami samanų ir medžių apgaubti krantai, verčiantys aikčioti pirmąsyk šiose vietovėse apsilankiusius žmones.
Prie ežero išsirikiavę pušų ir beržų pulkai, uogienojai, miško takeliai besikalanti žaluma, skalaujamos medžių šaknys susilieja į vientisą gamtos kūrinį, kuriuo norisi grožėtis, fotografuoti, tyrinėti.
Tokios kelionės praskaidrina nuotaiką, veja šalin mintis apie pavojingą virusą, leidžia laisviau kvėpuoti – tiek dvasiškai, tiek ir fiziškai, nes atokiame gamtos prieglobstyje nereikia nešioti kaukių.
Keliaujant po Lietuvą, atrandant vis naujas nuostabaus grožio vietoves širdis prisipildo optimizmo, kuris dabar reikalingas kaip gaivaus oro srovės tvankiame kambaryje. Kai įveiksime pasaulį sukrėtusią ligą, tikiu, išplis naujas, daug mielesnis kelionių, noro pažinti savo tėvynę virusas.
