Kovo 16 d., pirmadienį, Žemaitijos nacionalinis parkas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo pora nuotraukų, kuriose matyti į lizdą sugrįžęs gandras. „Nors Lietuvoje karantinas, bet gamta toliau žengia pavasario keliu. Į Platelius jau grįžo pirmieji gandrai“, – rašoma prie nuotraukų.
Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas teigė, kad dabar Lietuvoje pasirodo dar tik pirmieji gandrai.
„Žmonės sako, kad pradėjo gandrus matyti ir daug anksčiau, bet, spėju, kad tai nelaisvėje auginti gandrai ar tie, kurie nebuvo išmigravę“, – svarstė specialistas.
Ornitologas teigė, kad įprastai Lietuvoje po žiemos pirmieji gandrai pasirodo būtent kovo viduryje, o didysis sugrįžimas vyksta kovo pabaigoje. Būtent kovo 25 d. yra minima Gandro diena.
Ventės rago ornitologai stebi keletą gandrų, kurie informaciją apie savo buvimo vietą praneša per siųstuvus. Kaip pasakojo V. Eigirdas, šiuo metu kaip tik stebima kelių gandrų kelionė į Lietuvą.
„Trys jau yra perskridę Bulgariją, vienas gal jau net Ukrainą pasiekęs, o kiti pakeliui – tarp Izraelio ir Ukrainos“, – stebėjimo duomenimis dalijosi pašnekovas.
Vienas gandras, kuris žiemoti buvo nuskridęs net iki Pietų Afrikos, šiuo metu iš ornitologų radaro yra pradingęs.
„Tikriausiai dingo ryšys ir laukiame, kol vėl jį pamatysime. Viliamės, kad jam nieko nenutiko ir jis tik ne ryšio zonoje, kai vėl jį pasieks, matysime visą jo nukeliautą kelią“, – pridėjo specialistas.
Kaip pasakojo V. Eigirdas, visi kiti stebimi gandrai nebuvo kirtę pusiaujo ir žiemoti pasiliko Čado, Sudano teritorijose.
Pasak ornitologo, kad iki gandrų žiemavietės paukščiams tenka skristi apie 7 tūkst. km, kas užtrunka apie mėnesį ar pusantro, jei žiemoti gandrai nusprendžiama nekirtus pusiaujo.
„Priklauso nuo orų, bet per dieną jie įveikia 300–400 km“, – pridėjo Ventės rago atstovas.
Kol kas gandrų žiemojimo įpročių besikeičiantis ir šiltėjantis klimatas nepakeitė. Pasak ornitologo, Lietuvoje žiemoti pasiliko ir neišskrido kai kurie tų paukščių, kurie migruoja žiemomis netolimais atstumais, kaip pempės ar vieversiai.
