Ekspertai sako, kad ateityje oro temperatūra kils, vasaromis bus daugiau hidrologinių sausrų ir liūčių, o žiemomis kritulių gali daugėti.

Anot Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos vadovės Jūratės Kriaučiūnienės, besikeičianti temperatūra ir kritulių kiekis keis Lietuvos upių hidrologinį režimą.

„Tikėtina, kad metinis upių nuotėkis mažės bei įvyks nuotėkio persiskirstymas, padidės žiemos sezono nuotėkis ir sumažės pavasario sezono nuotėkis“, – BNS teigė J. Kriaučiūnienė.

Anot Gamtos tyrimų centro Klimato ir vandens tyrimų laboratorijos vadovo Juliaus Taminsko, dėl šylančio oro atsiranda grėsmė žuvų ekosistemai, nes aukštesnė oro temperatūra mažina žuvims reikalingo deguonies kiekį.

„Kuo oro temperatūra aukštesnė, tuo vandenyje mažiau deguonies. Vasarą sušylant telkiniams jo kiekis nukrenta, ypač naktį, kai nevyksta fotosintezės procesas. Taigi paryčiais esamas deguonies kiekis žuvims gali būti katastrofiškas ir pražūtingas“, – BNS sakė J. Taminskas.

Foto: M. Milinio nuotr.

Grėsmė pelkių ekosistemai

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Ekologijos ir aplinkotyros centro vedėjo Aliaus Ulevičiaus teigimu, dėl klimato kaitos sausėja pelkės, o tai kelia grėsmę ten augantiems labai retiems žoliniams augalams.

„Padidėjęs audrų ir škvalų skaičius didins išvartytų medžių plotus, o dėl dažnėjančių sausrų didės miškų gaisrų skaičius. Pakitusios klimato sąlygos lems naujų ligų ir kenkėjų atsiradimą, kurie gali daryti didelę žalą dabar Lietuvos miškuose augantiems medžiams. Dažnesni sausringi laikotarpiai vasarą ir vyraujantys skysti krituliai šaltuoju metų laiku sumažins medžių atsparumą ligoms ir kenkėjams“, – BNS sakė A. Ulevičius.

Anot VU Gyvybės mokslų centro Ekologijos ir aplinkotyros centro lektoriaus Giedriaus Trakimo, dėl klimato kaitos ilgėja vidutinė augalų augimo – vegetacijos – trukmė.

„Ankstėja augalų lapų išsiskleidimas ir žydėjimo laikas. Palyginus su ilgalaikiu vidurkiu, dabar obelys pradeda žydėti maždaug 10 dienų ankščiau negu prieš kelis dešimtmečius“, – BNS sakė G. Trakimas.

Pasak A. Ulevičiaus, per ateinančius dešimtmečius daugelis augalų prie šylančio klimato prisitaikys, tačiau kai kurių, pavyzdžiui, paprastųjų eglių, paplitimo plotas gali pasislinkti į šiaurę.

Paprastoji eglė
Foto: Shutterstock

Anot jo, kiti ekosistemos dalyviai, pavyzdžiui, bitės turėtų prisitaikyti prie klimato permainų.

„Bitės, kaip globaliai paplitusi rūšis, turi didelį potencialą prisitaikyti prie klimato kaitos. Tačiau neprognozuojama aplinkos kaita gali sutrikdyti vietinių bičių gyvenimo ciklus. Pavyzdžiui, bitės nesimaitina, taigi ir nelanko apdulkinamų augalų, kai per vėsu, ar pernelyg karšta. Tai gali būti bičių badavimo ir šeimų silpnėjimo priežastimi“, – sakė A. Ulevičius

Iššūkiai statybų ir kelių sektoriams

Anot VGTU Kelių tyrimo instituto direktoriaus Audriaus Vaitkaus, instituto mokslininkų vykdyti tyrimai parodė, kad dėl klimato kaitos sukuriamų oro sąlygų atsiranda poreikis naudoti naujas asfalto mišinių rūšis bei atnaujinti vandens surinkimo ir nuvedimo sistemas.

„Papildomai būtina pradėti taikyti vandenį sugeriančias ir drenuojančias kelių dangas, tokiu būdu užtikrinant saugias eismo sąlygas didelių liūčių metu. Galiausiai klimato kaita žiemos metu sukuria ekstremalias sąlygas automobilių kelių dangos konstrukcijoms. Žiemos laikotarpiu dangos paviršius daugiau kartų užšąla ir atšyla, po atšilimų staigus temperatūros kritimas iki -20 laipsnių ir žemiau lemia temperatūrinių plyšių susidarymą dangose bei visos dangos konstrukcijos peršalimą“, – BNS teigė A. Vaitkus.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pasak jo, klimato kaita įpareigoja taikyti naujas medžiagas ir technologijas, o tai sukuria papildomus kaštus, todėl, anot A. Vaitkaus, tikėtina, kad kelių tiesyba ir priežiūra ateityje brangs.

„Tačiau šis technologinis brangimas turėtų būti ženkliai mažesnis negu brangimas dėl infliacijos ir darbuotojų darbo užmokesčio didėjimo“, – sakė A. Vaitkus.

„Sukurti ypatingųjų apkrovų poveikiui atsparūs asfalto mišiniai, mažatriukšmiai bei triukšmą mažinantys dangos sluoksniai jau yra sėkmingai taikomi Lietuvos keliuose ir gatvėse“, – teigė profesorius.

Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, klimato kaita įpareigoja statybų sektoriaus darbuotojus kelti kvalifikacijas.

„Klimato iššūkiai ir nauji reikalavimai statiniams iššaukė poreikį apmokyti statybų sektoriaus darbuotojus naudoti inovatyvias medžiagas ir technologijas. Taigi jaučiame didelį poreikį kelti žmonių kvalifikacijas“, – BNS teigė D. Gedvilas.

Anot KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekano Andriaus Jurelionio, klimato kaita taip pat verčia pritaikyti infrastruktūrą prie ekstremalių oro sąlygų.

„Nors klimatas šiltėja, fiksuojami itin žemos temperatūros periodai žiemą, karščio bangos vasarą. Tai reiškia, kad pastatų šildymo ir vėsinimo sistemos turi būti pakankamos galios, kad gebėtų „susidoroti“ su ekstremaliomis oro sąlygomis“, – BNS sakė A. Jurelionis.

Vizualizacija, kaip po pasaulį sklando anglies dvideginio dujos
Foto: NASA nuotr.

Pasak A. Jurelionio, klimato kaitos sukuriami iššūkiai daro prielaidą, kad statybų sektoriaus paslaugos brangs, bet brangimas nebus radikalus.

D. Gedvilo teigimu, tikėtina, kad ateityje statybose gali būti įvestos normos gaminant medžiagą naudoti 10-20 proc. perdirbtų medžiagų.

„Europos Sąjungos dokumentų projektuose sklando pasiūlymas dėl reikalavimų medžiagų gamintojams nemokamai paimti iš vartotojų perteklinai nupirktas medžiagas. Jeigu nusipirkote kažką per daug, tai gamintojas bus įpareigotas nemokamai paimti šią žaliavą, ją perdirbti arba dar kažkaip panaudoti“, – sakė D. Gedvilas.

Anot A. Jurelionio, ateityje stiprės surenkamos statybos technologija, kuri leis užtikrinti aukštesnę kokybę ir greitą surinkimą statybvietėse.

„Pasaulyje taip pat vystomos tokios technologijos kaip betono 3D spausdinimas ir kitos, kurios, nors Lietuvoje šiuo metu nėra taikomos, manau atras savo vietą ateinančiais metais specifiniuose statybos sektoriaus segmentuose“, – teigė A. Jurelionis.

Kas sukelia klimato kaitą?

Kalbant apie klimato kaitą, būtina išskirti dvejopas jos priežastis: natūralus kitimas, kurį dar galima įvardyti kaip gamtos virsmą, natūralų temperatūros svyravimą ir sukeltas žmogaus veiksmų. Natūralūs gamtos procesai ir ciklai, sukeliantys klimato kaitą bei svyravimą, trunka ne vieną tūkstantį metų, o kai kurie dar ir yra sunkiai prognozuojami.

Procesai priklauso nuo žemės orbitos parametrų, pavyzdžiui, žemės ašies posvyrio, kur ciklai yra dešimtimis ar šimtais tūkstančių metų. Natūralios klimato kaitos priežastys labai ilgai trunkančios. Ciklas trunka tūkstančiais ar dešimtimis tūkstančių, kai kuriais atvejais netgi šimtais tūkstančiais metų: žemės orbitos parametrai, saulės aktyvumo ciklai ir pan.

Mokslininkai sutaria, kad šiandien didžiausią įtaką aplinkai daro žmogus. Klestinti pramonė, vis didėjantis automobilių gatvėse skaičius, iškastinio kuro deginimas, besaikis visuomenės vartotojiškumas, paliekantis didelius pėdsakus gamtoje, yra tik dalis klimato kaitos priežasčių.

Indėlį klimato kaitos procesams turi intensyvi statyba, smarkiai apstatytos teritorijos, kurios neleidžia tinkamai aplinkoje pasiskirstyti šilumai.

Foto: Romas Sadauskas-Kvietkevičius

Mokslininkai visuomenę įspėja ir dėl žemės ūkio akivaizdžios įtakos klimato pasikeitimams. Tikinama, kad, augant atrajojantiems galvijams, į aplinką išsiskiria daug metano dujų, kurios yra kur kas galingesnės už anglies dvideginį.

Užsienio mokslininkai skambina pavojaus varpais

Klimato kaita lemia tai, kad vandenynai šyla, kyla vandens lygis, iš vandenynų išskiriama daugiau deguonies, vanduo tampa rūgštesnis – visa tai vyksta vis greičiau ir priverčia tirpti vis daugiau sniego ir ledo, atskleista rūsčioje tarptautinės mokslininkų grupės paviešintoje ataskaitoje.

Praeitą savaitę į Monaką susirinko mokslininkų iš viso pasaulio, ten jie paskelbė didžiulę ataskaitą apie globalinio atšilimo padarinius Žemės vandenynams ir amžinojo įšalo regionams. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) peržiūrėjo beveik 7 000 mokslinių publikacijų, iš kurių suformulavo šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikio vandenynams, ledynams ir užšalusiems regionams apžvalgą.

IPCC pristatė scenarijų, kuris, jei klimato atšilimas nebus sulėtintas, taps realybe: iki šimtmečio pabaigos jūros lygis pakils net trimis pėdomis, bus daug mažiau žuvų rūšių. Srovės taps daug silpnesnės, uraganai – stipresni ir atnešantys vis daugiau kritulių, ištirps dar daugiau sniego ir ledo.

Mažėjančios ledo kepurės, kylantis vandenynų lygis, tirpstantys ledynai, „mirties zonos“ vandenynuose, masinis toksiškų dumblių dauginimasis naikina žuvų išteklius, atsinaujinančius gėlo vandens šaltinius ir sudaro sąlygas „superaudroms“, kasmet niokosiančioms kai kuriuos didmiesčius, sakoma svarbioje ataskaitoje, kurią trečiadienį patvirtino 195 valstybių Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC). Kai kurie iš šių klimato kaitos padarinių yra negrįžtami.

Ataskaita – 7 tūkst. mokslinių studijų santrauka – skaudžiai primena, kad rekordinė tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, daugiausia dėl iškastinio kuro deginimo, stumia planetą šiltnamio klimato, kurio mūsų rūšis gali neištverti, link. Be to, ataskaitoje kaip niekad aiškiai perspėjama dėl būtinybės pažvelgti į pokyčius, kurių nebegalima išvengti. Kai kurioms salų valstybėms ir pakrančių miestams tai beveik neabejotinai reikš naujų namų paieškas.