Turistai viliojami jaukiomis aikštelėmis, suoliukais, įrengtais laiptais, akmeniniais aukurais. Viršuje ne tik grožiesi nuostabia panorama, bet ir prisilieti prie istorijos, kalvų ir kalnų, padėjusių iškilti protėvių pilims.
Vienas tokių perlų – per mažai žinomas ir populiarinamas Kačėniškės piliakalnis (Švenčionių r.), nuo žmonių akių pasislėpęs Možerio miške. Iš kelio Šventa-Ceikiniai pasukę į mišką, atsidūrėme medžių apsuptame siaurame keliuke, kuriuo iki išvykos tikslo teko įveikti ilgiau nei kilometrą.
Maršruto lūkesčiai atsipirko su kaupu – pasiekę kalvą, ant kurios kadaise stovėjo pilis, buvome apdovanoti kvapą gniaužiančiu reginiu. Miško prieglobstyje nuo piliakalnio atsivėrė Mergežerio ežeras ir jo krantai – gamtą mylintiems ir jos grožį įamžinti mėgstantiems žmonėms tokiomis akimirkomis sustoja laikas. Mintimis į senovę nukelia akmeniniai ugniakurai piliakalnio viršuje ir apačioje, gynybinis įrenginys - šlaite esantis pylimas, o apie šiuos laikus primena laiptai, suoliukai, takai, aikštelė. Kačėniškės piliakalnyje žmonių gyventa dar pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų.
Anykščių rajone „slepiasi“ dar vienas įspūdingas kultūros paveldo objektas – Palatavio piliakalnis, prie kurio galima privažiuoti iš Anykščių-Troškūnų plento pasukus į miško kelią. Puikiai įrengtais laiptais pasiekus viršūnę, atsiveria nuostabi miško panorama, žaliaskarių eglių puošiami šlaitai.
Palatavio piliakalnis rašytiniuose šaltiniuose siejamas su Mindaugo pilimi Latava, kurioje Lietuvos valdovas išdavė du donacinius aktus – vienas jų datuotas 1253 metais karūnavimo proga, todėl piliakalnis siejamas ir su karūnavimo vieta. Kasmet liepos 6-ąją čia minima Valstybės diena.
Ignalinos rajono pakraštyje tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų stūksantis Ginučių piliakalnis – vienas įspūdingiausių Aukštaitijos nacionalinio parko objektų, menantis I tūkstantmetį po Kristaus įrengtą gyvenvietę.
Šiam dviejų piliakalnių kompleksui priklauso pagrindinė kalva, priešpilis, du papiliai, buvusios gyvenvietės vieta, atskiras Pilalės piliakalnis. Nuo kalvos viršaus matyti pušų apsuptas vanduo – keliautojams šie vaizdai palieka neišdildomus prisiminimus.
Netoliese stovi 176 metrų aukščio kalnas – Ladakalnis, kurio apylinkėse tyvuliuoja net šeši ežerai – Ūkojas, Linkmenas, Asėkas, Pakasas, Alksnas ir Alksnaitis. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria kerintys vaizdai, su kaupu kompensuojantys kopimą į aukštą viršūnę. Geomorfologiniu gamtos paminklu paskelbtas Ladakalnis, manoma, senovėje buvo baltų švenvietė.
Kauno rajone sutvarkyta dešimt labiausiai turistų mėgstamų piliakalnių: Piepalių, Lantainių, Lepšiškių, Pyplių, Vainatrakio, Samylų, Jaučakių, Ringovės, Altoniškių ir Jadagonių. Vienas labiausiai lankomų, Pyplių piliakalnis, stūkso kairiajame Nemuno krante prie Kačerginės miško. Nuo jo viršaus atsiveria kerintys upės vaizdai, Raudondvario bažnyčios bokštai.
Istorikų, archeologų duomenimis, Pyplių piliakalnyje apsigyventa I tūkstantmečio viduryje, o indai, kiti radiniai liudija, kad žmonės čia buvo įsikūrę ir XV amžiuje.
Kaišiadorių rajone įspūdingus vaizdus dovanoja Maisiejūnų, Rokiškių, Lašinių piliakalniai su senovės gyvenviečių pėdsakais, stūksantys tokių pat pavadinimų kaimų apylinkėse. Maisiejūnų piliakalnis įrengtas ant kalvos, esančios Strėvos kairiojo kranto aukštumos pakraštyje, o Lašinių piliakalnį, dar vadinamą Napoleono kalnu, ši upė ir jos slėnio daubos juosia beveik iš visų pusių.
Daugailių piliakalnis (Utenos r.) datuojamas jau nuo I tūkstantmečio prieš Kristų, bet istoriniuose šaltiniuose minima ir pilis, stovėjusi XIII amžiaus viduryje. XVII amžiaus pabaigoje ant piliakalnio iškilo pirmoji miestelio bažnyčia.
