Lietuvos Dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas sako, kad medžiai lapus meta nevienodai dėl kelių labai paprastų priežasčių.
„Kasmet medžiai ir krūmai, netgi tų pačių rūšių, nusidažo nevienodai ryškiai ir ne tuo pačiu metu. Tai lemia daugybė veiksnių, bet pagrindiniai yra praėjusi vasara, ligos, oro temperatūra. Būtent ankstyvą lapų metimą nulemia keli veiksniai – įvairios ligos, kenkėjai, sausra arba net liūtys“, – sako dendrologas ir pateikia šių metų pavyzdį.
A. Rutkausko teigimu, šiais metais ruduo daug kur ankstyvesnis, nes vasara buvo sausa.
„Pavyzdžiui, ši vasara buvo sausringa, tad dauguma medžių jau rugsėjo vidury nusidažė geltonai. Galime pastebėti, kad klevų lapai net apdegę, tai yra, parudavę kraštuose. Tai taip pat yra dėl karštos vasaros“, – sakė A. Rutkauskas.
Papasakojo, kas lemia tokį gamtos pokytį
„Temperatūra, saulės šviesos kiekis, drėgmė ir kitos sąlygos – nepastovios. Jos nėra pagrindiniai veiksniai. Bet dienos ir nakties ilgumas kinta kasmet vienodai. Tai ir yra tiksliausias gamtos kalendorius, įspėjantis viską, kas gyva, apie artėjantį rudenį.
Žaliasis chlorofilas tampa nebereikalingas, pradeda sparčiau irti ir naujai jau nebesigamina kaip vasarą. Kuo mažiau jo lieka, tuo labiau išryškėja geltoni ir oranžiniai lapų atspalviai. Geltonieji pigmentai (karotenoidai) lapuose buvo ir vasarą, bet tada juos slėpė chlorofilas. O raudoni ir rudi „dažai“ atsiranda tik rudenį. Fosfatai, vasarą aktyviai dalyvavę ką tik pagamintų angliavandenių perdirbime, iš lapų iškeliauja į stiebą. Dabar iš lapuose sukauptos, neperdirbtos ir į „sandėlius“ jau neišgabentos gliukozės, saulės šviesos ir šaltų naktų poveikyje, gaminasi raudonieji pigmentai – antocianai.
Ąžuolams ir bukams būdingą rudą spalvą suteikia įvairių, lapui jau nebereikalingų medžiagų irimo produktai (daugiausia taninai). Chlorofilo likučiai, išryškėję karotenoidai, atsiradę antocianai ir taninai kartu su daugeliu kitų cheminių medžiagų ir sukuria nepakartojamą rudenių spalvų šėlsmą“, – pasakojo gamtos žinovas A. Rutkauskas.
Dendrologo teigimu, lapų metimas yra natūralus, mūsų klimato juostai būdingas procesas, o kaip medžiai nusidažys rudenį, galima nuspėti dar vasarą.
„Lietuvai turint šaltą žiemą, medžiai yra prisitaikę numesti lapus, nes dėl šaltu metu vyraujančio saulės ir šilumos stygiaus, lapai nebegali vykdyti fotosintezės, tad rudenį jais atsikratoma, o pavasarį užauga nauji. Taip medžiai prisitaikė prie esamų klimato sąlygų.
Medžių lapų spalva priklauso nuo to, kokie spalviniai pigmentai vyrauja pačiame augale. Net ir jaunas lapas dažnai turi atspalvį, išduodantį jo pigmentus – tai arba gelsvumas, arba raudonumas.
Vasarą lapai žali, nes juos nudažo plastidėse esantis chlorofilas – žalias pigmentas, kuris ir nuspalvina lapus įprastine vasaros spalva. Nuo pavasario iki rudens pradžios žali lapai fotosintezės būdu gamina deguonį, bet žiemą trūksta ir šviesos, ir vandens, o speigas ne tik sustabdo gyvybinius procesus, bet ir nušaldo lapus. Tad medžiai gamybą sustabdo dar prieš spustelint šalčiams“, – pasakojo A. Rutkauskas.
Skirtingose vietovėse skirtingas ruduo
A. Rutkauskas sako, kad nevienodu greičiu lapai nusidažo ir skirtingose Lietuvos teritorijose. Tam didžiausią įtaką daro žemės derlingumas.
„Labai didelę įtaką tam, kada medžių lapai keis savo spalvą, turi dirvožemio derlingumas. Jeigu gruntas skurdus, rūgštus ar nualintas, medžiai lapus nudažo labai greitai, greitai ir numeta. O kur dirvožemis derlingas, medžiai žaliuoja ilgiau, nes maistinių medžiagų turi daugiau ir jas pasisavina lengviau“, – sako A. Rutkauskas.
Dendrologo nuomonei pritaria ir VU botanikos sodo augalų kolekcijų skyriaus vedėjas Darius Ryliškis.
„Gali būti, kad vienur medžiai lapus meta vėliau nei kitur. Taip yra, nes chlorofilo skilimo procesas įsijungia ir dėl nevienodos temperatūros. Kur šilčiau, ten lapai dažysis vėliau. Jeigu buvo sausra, lapai ims kristi anksčiau, jei dirvožemyje buvo pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų - vėliau. Kodėl vienoje vietovėje viena spalva, o kitur kita – tai dažnai taip būna dėl dirvožemio drėgmės ir maistinių medžiagų, saulės apšvietimo skirtumų. Pavyzdžiui, mažiau derlinguose dirvožemiuose augantys medžiai dažnai nusidažo ryškesnėmis spalvomis, nei tos pačios rūšies augantys derlingame dirvožemyje“, – kalbėjo D. Ryliškis.
Tačiau net ir esant ankstyvam rudeniui, kai kuriose Lietuvos vietose žmonės juo gali pasidžiaugti ilgiau.
„Jeigu medžiai pajūryje ar Dzūkijoje jau nugelto ir nukrito, tai pavyzdžiui Žemaitijoje ar kur nors aplink Kėdainius, žmonės dar turi laiko pasidžiaugti, nes derlingose žemėse procesas trunka kiek ilgiau“, - sakė dendrologas. A. Rutkauskas.
