Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto mikologė dr. Reda Iršėnaitė teigia, kad Buktos girioje, kur plačialapių miškų buveinėse auga skroblas, ąžuolas, guoba, yra tinkamų buveinių grybams, kurie prisitaikę augti centrinės ir pietų Europos skroblo bei buko miškuose. Lietuvoje šios rūšys buvo minimos kaip ieškotinos. Jos aptiktos pradėjus nuoseklesnius Žuvinto biosferos rezervato grybų tyrimus rezervato direkcijos užsakymu.
Štai tos naujosios rūšys:
Didžioji musmirė (Amanita ceciliae) – viena iš didžiausių bevainikių musmirių, koto ilgis gali siekti iki 20 cm. Kepurėlė žalsvai rusva, su pilkais lopais likusio bendro apvalkalo. Kotas palietus pilkėja, žvynuotas lyg primenantis gyvatės raštą. Rasta Paželsvių draustinyje, atviroje parką primenančioje plačialapių buveinėje.
Juodataškė skydabudė (Pluteus umbrosus) – kaip ir daugelis skydabudžių auga ant lapuočių virtuolių ar kelmų. Kepurėlė, kotas ir net lakštelių pakraščiai rudai ar juodai rudai taškuoti. Buktos miške rastas ant stambaus, pairusio, samanomis apaugusio skroblo virtuolio. Būdingas Europos bukynų ir skroblynų buveinėms.
Geltonlakštis klumpiaausis (Crepidotus crocophyllus) – smulkus grybas augantis ant negyvos medienos, iš kitų panašių klumpiaausių rūšių išsiskiria gelsvais lakšteliai. Šiaurinėje Europos dalyje retas, labiau paplitęs pietinėje dalyje, vienas iš dažniausių grybų Šiaurės Amerikoje. Rastas ant skroblo virtuolio Buktos miške.
Rudoji virvuotė (Funalia gallica) – šį rudą plaukuota kepurėle kempininį grybą galima supainioti su labai panašia Trogo virvuote (Funalia trogii), kuri dažniausiai randama ant drebulių. Rudoji virvuotė pasižyminti tamsesniu rudu porų ir tramos atspalviu pirmą kartą Lietuvoje rasta keliose vietose Buktos girioje ant lapuočių virtuolių.
Grybų inventorizacija ir tyrimai bus tęsiami ir 2020 metais, tad tikimės dar daugiau naujų atradimų.
