Pasaulį vargina ekstremalūs reiškiniai

Akivaizdūs klimato pasikeitimai jau niekam nekelia abejonių. Šiemet klimato šiltėjimas kaip reikiant išgąsdino ne tik Europą, bet ir Grenlandiją, Arkties regioną. Užsienio žiniasklaida cituoja mokslininkus, kurių tyrimų rezultatai rodo, kad šiųmetė liepa buvo globaliai karščiausia per kone 100 metų. Kaip rašė CNN, oro temperatūros rekordai buvo fiksuoti Olandijoje, Vokietijoje, Belgijoje. Paryžiuje užfiksuota aukščiausia visų laikų temperatūra. Dalis Lenkijos, Čekijos ir Ispanijos taip pat patyrė neregėtai aukštą temperatūrą. Praėjusį mėnesį karščio banga kepino ir JAV, kai minimali temperatūra artėjo prie aukščiausio lygio arba pasiekė rekordą.

Potvynis Venecijoje
Foto: Sipa / Scanpix

Nenuostabu, kad praėjusį mėnesį tose vietose, kuriose fiksuotas didelis karštis, netrukus prasidėjo ir miškų gaisrai. Sibiras, Aliaska, Kanarų salos, Amazonės miškai – tarsi parako statinės, kurios sprogo ir yra sunkiai suvaldomos.

Tačiau Lietuvoje, kaip aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus patarėjas dr. Donatas Valiukas, liepa buvo vienu laipsniu vėsesnė. Kita vertus, anot jo, klimato šiltėjimą mūsų šalyje įrodo šiltėjančios žiemos ir vis ilgiau užsibūnanti karštesnė vasara. Taip pat, pasak dr. D. Valiuko, apie klimato kaitą praneša šiltėjančios žiemos.

„Sparčiausiai šyla žiemos ir pavasariai. Pavasariai ilgėja žiemos sąskaita. Taip pat vasara užsitęsia ir rudenį bent kelias savaites. Ruduo prasideda vėliau. Šiaip pakankamai pakitęs rugsėjis, spalis, galima sakyti, pakitęs mažiausiai, birželis taip pat. Ne visi mėnesiai keičiasi vienodai, bet vasaros, žiemos mėnesiai klimato kaitos keičiami labiausiai“, – aiškina mokslininkas pridurdamas, kad klimato kaita jau yra faktas, matomas iš kiekvieną dieną atliekamų temperatūros matavimų.

„Pavyzdžiui, 50 metų kasdien matuoji oro temperatūrą, ją fiksuoji ir pateiki faktus. Pagal tokius duomenis galima matyti, kad praktiškai visi metų laikai šyla“, – akcentuoja dr. D. Valiukas.

Foto: DELFI / Justinas Auškelis

Ruduo atneš malonių staigmenų

Kad šylantis klimatas keičia lietuvišką rudenį, matyti ir iš šių metų oro temperatūros ir kritulių prognozių. Dr. D. Valiukas sako, kad rugsėjo pradžia bus tikrai vasariškai šilta.

„Pirmos dvi savaitės turėtų būti šiltesnės nei daugiametės tendencijos. Tai pavasarį sušilęs oras nusitęs dar ir į rugsėjo pradžią. Pirmoji rugsėjo pusė numatoma laipsniu ar daugiau aukštesnė už įprastines daugiametes normas“, – vardija dr. D. Valiukas.

Jis tęsia, kad pirmosiomis rugsėjo dienomis vyrausiantis anticiklonas padovanos mažai debesuotus ir sausus orus: „Kritulių mažiau nei įprasta tam metui. Dabartinė cirkuliacija, dabartinės oro sąlygos susijusios su nedideliu kritulių kiekiu.“

Tačiau antroji rugsėjo pusė jau prognozuojama lietingesnė ir vėsesnė.

„Pirmoji pusė šiltesnė nei šiaip pas mus būna, o likusi mėnesio dalis įprastesnė lietuviškam rudeniui, bet temperatūra apie pusę laipsnio aukštesnė, tai šiltesnio oro tendencija išlieka“, – sako dr. D. Valiukas pabrėždamas, kad prognozės sudaromos tik mėnesiui, todėl kokio tikėtis spalio, pasakyti dar sunku.

Žiemą pasitiksime su išsekusiomis upėmis ir ežerais

Šie metai ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje buvo ne tik vieni karščiausių, bet ir sausiausių. Hidrologai prognozuoja, kad ir į žiemą žengsime su požeminio vandens trūkumu. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Stebėjimų departamento Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus GRYNAS.lt aiškina, kad rugpjūčio mėnesį buvę keli lietingi laikotarpiai truputį pagerino situaciją ir vandens lygis Lietuvos vandens telkiniuose šiek tiek pakilo. Tačiau oro temperatūrai šoktelėjus iki 28 laipsnių ir daugiau, vandens lygis ir vėl pradėjo kristi.

„Vyravo tokios temperatūros, prie kurių vandens garavimas pakankamai intensyvus. Todėl tos prognozės, kurios šiandien yra, kad rugsėjo pradžia bus netgi karšta, apie 30 laipsnių ir net karščiau, be kritulių, lems dar didesnį vandens lygio kritimą. Aukštos oro temperatūros sušildys vandenį, todėl rekreacijai rugsėjo mėnesio pradžia bus tikrai palanki. Kita vertus, vandens lygio svyravimai rugsėjo pradžioje nebus tokie aktualūs, nes žuvys jau bus išneršusios, tai didelių problemų neturėtų kilti“, – svarsto hidrologas.

Įkaitusį Vilnių nuplovė liūtis

Pašnekovas tęsia, kad šiemet kritulių trūkumas lydi kone visą vasarą. Itin sausi balandis ir birželis labai išsekino vandens telkinius ir gegužės mėnesį iškritusių kritulių norma neatstatė balandžio mėnesio kritulių trūkumo, o birželis taip pat buvo pakankamai sausas. Kita vertus, pasak J. Šimkaus, liepa Lietuvoje jau buvo artima normai, tačiau to neužteko, kad upių ir ežerų vandens lygis pasiektų normą.

„Ir rugpjūtis artimas normai, tačiau birželio ir balandžio stygius dar jaučiamas. Jeigu ir rugsėjis iš tiesų bus sausesnis, tai net spalis artimas normai nepadengs to kritulių trūkumo. Kad vandens lygis atsistatytų, kritulių turi būti bent kelis mėnesius iš eilės“, – aiškina hidrologas.