Aplinkosaugos organizacijos ir tyrinėtojai teigia, kad Brazilijos atogrąžų miškuose liepsnojančius gaisrus sukėlė galvijų augintojai ir medienos ruošos specialistai, norintys išvalyti ir panaudoti žemę, rašo CNN.
„Didžioji šių gaisrų dalis yra sukelta žmonių“, – teigė Christianas Poirier, ne pelno organizacijos „Amazon Watch“ programų direktorius. Jis pridūrė, kad net ir sausu metų laiku Amazonė – drėgnas atogrąžų miškas – lengvai neužsidega, skirtingai nuo sausų krūmų Kalifornijoje ar Australijoje.
Pasak Poirier, ūkininkai ir medienos ruošos specialistai jau seniai naudojo ugnį valydami žemę, ir greičiausiai dėl neįprastai daug gaisrų, degančių Amazonėje šiandien.
Miškų gaisrai apėmę visą pasaulį
Dar šį mėnesį Sibire liepsnojo daugiau kaip 21 000 kvadratinių mylių miško. Šis gaisras laikomas kone rekordinio dydžio Rusijos istorijoje. Dūmai iš miškų gaisrų užtemdė didelę šalies dalį, įskaitant didžiuosius miestus, tokius kaip Novosibirskas, rašo vox.com.
Pirmadienį paskelbta apie gaisrą Kanarų salose, kuris privertė iš savo namų bėgti daugiau nei 8000 žmonių. Savaitgalį Aliaskoje kilo nauji gaisrai, pratęsiantys ir taip neįprastai ilgai miško gaisrų sezoną šiais metais Aliaskoje. Praėjusią savaitę Danija ugniagesius išsiuntė į Grenlandiją kovoti su gaisro artėjimu apgyvendintose vietose. Jei gaisro užgesinti nepavyks, valdininkai nerimauja, kad gaisrai gali „sudeginti žiemą“: tirpdyti Grenlandijos ledynus.
Kalifornijai, kuri 2018 m. patyrė didžiausią gaisro sezoną, šie metai yra ramesni, nors išlieka didelė gaisro tikimybė.
Tačiau didžiausią dėmesį nerimą kelia gaisrai Amazonės atogrąžų miškuose - didžiausiame pasaulyje atogrąžų miške. Liepsnos glemžiasi mišką daugiau nei dvi savaites ir auga taip intensyviai, kad jo dūmai sklinda iki pat didžiausio Brazilijos miesto San Paulo.
Amazonės valstija paskelbė nepaprastąją padėtį. Žyma #PrayforAmazonia išplito socialinėje žiniasklaidoje, kuriuo vartotojai žymi įrašą su dėl gaisrų patamsėjusį dangumi virš San Paulo, nors kai kurie meteorologai teigė, kad žemi debesys buvo normalus oro reiškinys.
Daugelį šių gaisrų lemia didelis karštis ir sausra daugelyje pasaulio šalių šiais metais. O Amazonės atveju jie yra neabejotinas ženklas, rodantis, kaip žmonės radikaliai keičia planetą.
Šių metų gaisrams buvo tinkamos sąlygos
Praėjusią savaitę Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija pranešė, kad šių metų liepa buvo šilčiausias liepos mėnuo. Tiesą sakant, ši liepa buvo pati karščiausia per pastaruosius penkerius metus.
Tai tinka ne tik šiauriniam pusrutuliui, kur dabar vasara, bet ir visam pasauliui. Vidutinė praėjusio mėnesio temperatūra pasaulyje buvo 1,71 laipsnio pagal Farenheitą, aukštesnė už viso XX amžiaus vidurkį.
Tai gali atrodyti nedaug, bet atminkite, kad tai yra vidurkis, į kurį įtraukti ir karščio rekordai. Ir praėjusį mėnesį buvo daugybė karščio rekordų.
Olandija, Vokietija ir Belgija nustatė temperatūros rekordus. Paryžiuje užfiksuota aukščiausia visų laikų temperatūra. Dalis Lenkijos, Čekijos ir Ispanijos taip pat patyrė neregėtai aukštą temperatūrą. Praėjusį mėnesį karščio banga kepino ir JAV, kai minimali temperatūra artėjo prie aukščiausio lygio arba pasiekė rekordą.
Taigi, nenuostabu, kad praėjusį mėnesį daugelyje šiuo metu degančių vietų buvo didelis karštis: Sibire, Aliaskoje, Kanarų salose.
Šiais metais Aliaska ir Kanarų salos taip pat susidūrė su didele sausra. Gegužės mėn. Aliaskoje buvo pranešta apie „ekstremalias“ sausros sąlygas, pirmą kartą toks įvertinimas buvo užfiksuotas, pranešė JAV sausros stebėtojas.
Turint omenyje gamtines sąlygas, gaisrų pavojus buvo numanomas. Didelis karštis ir mažai drėgmės reiškia, kad augalija išdžiūsta. Tačiau žmonės taip pat vaidina didelį vaidmenį miškų gaisruose. Pavyzdžiui, Amazonėje pagrindinė gaisrų priežastis yra žmonės.
Daugelyje ekosistemų gaisrai yra natūralus ir būtinas reiškinys. Jie išvalo pūvančią paklotę, atkuria dirvožemį ir netgi padeda augalams sudygti. Tačiau pastaraisiais metais po gaisro sekė gaisras. Taip buvo užkirstas kelias natūraliems gaisrams ir padėjo kauptis sausai augmenijai. Dėl žmogaus veiklos keičiasi klimatas, kai kurie miškai verčiami įkaisti ir išdžiūti. Žmonės apsistoja vis arčiau vietų, kurios yra lengvai užsidegančios. Pagaliau, būtent žmonės sukelia daugumą gaisrų, nesvarbu, ar per žemas elektros linijas, ar dėl pasklidusių kibirkščių, ar dėl padegimo.
Mano, kad Amazonės miškai buvo padegti
Tačiau Amazonės atogrąžų miškuose, kurie yra labai drėgni, gaisrai nėra natūralūs. Dažniausiai vienaip ar kitaip juos sukelia žmonės. Ūkininkai naudoja pasyvaus ir deginimo taktiką, norėdami išvalyti žemę ūkininkavimui ir ganykloms, nors Brazilijoje šiuo metų laiku tai yra neteisėta dėl gaisro pavojaus.
Taip pat buvo žinoma, kad vykdant neteisėtus miško kirtimus Brazilijoje pirmiausia sukeliami miško gaisrai kaip taktika išstumti vietinius žmones iš savo žemės, kad ši būtų atlaisvinta.
Šiemet Amazonės miškuose fiksuotas rekordinis gaisrų skaičius: iki šiol pranešta apie 72 843 gaisrus. Jų padaugėjo 84 proc., palyginti su gaisrų skaičiumi tuo pačiu metu pernai.
„Šiais metais nieko neįprasto nei klimatas, nei krituliai Amazonės regione neatnešė, pastarųjų yra šiek tiek mažiau už vidurkį“, - „Reuters“ sakė Brazilijos nacionalinio kosminių tyrimų instituto (INPE) tyrėjas Alberto Setzeris. „Sausas sezonas sukuria palankias sąlygas ugniai naudoti ir plisti, tačiau gaisro pradėjimas yra sąmoningas ar atsitiktinis žmonių darbas“.
Dabartinių gaisrų Brazilijoje šaltinis dar nėra žinomas, o Brazilijos vyriausybė dar nėra linkusi viską viešinti. INPE direktorius Ricardo Galvão buvo nušalintas nuo šio darbo anksčiau šį mėnesį po to, kai jo agentūra pranešė, kad Amazonės miškų naikinimo lygis padidėjo 88 proc.
Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro miškų naikinimo duomenis pavadino „melais“. Trečiadienį jis apkaltino nevyriausybines organizacijas pradėjus gaisrus po to, kai vyriausybė nutraukė šių grupių finansavimą. Jis nepateikė jokių įrodymų dėl šio reikalavimo.
Naikinami „žemės plaučiai“
Šis miškų naikinimas turi didelių regioninių padarinių. Neturint medžių, kad būtų galima įtvirtinti dirvožemį ir išlaikyti drėgmę, augalija gali išdžiūti, todėl ji lengviau sudegs. Medžiai taip pat išgarina didžiulį vandens kiekį ir išskiria chemines medžiagas, kurios verčia jį kondensuotis.
Šiuo metu Amazonė jau sunaikinta 15 proc. ar daugiau nuo savo pirmykštės būklės, ir mokslininkai nerimauja, kad jei sunaikinimo lygis pasieks 25 proc., nebus pakankamai medžių, išskiriančių deguonį ir garinančių vandenį.
Tai daro milžiniškas pasekmes ir visam pasauliui. Amazonės miškai gamina didžiulį kiekį deguonies. Jo augalija sulaiko milijardus metrinių tonų anglies, kuri galėtų oksiduotis į šilumą sulaikančias dujas.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija anksčiau šį mėnesį pranešė, kad tokių teritorijų kaip Amazonės miškai išsaugojimas bus neatsiejama klimato kaitos švelninimo priemonė. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinį gaisrų ir miškų naikinimo tempą, pasaulis sparčiai eina neteisinga linkme.
