Jūrų paukščiai

Tasmanijos universiteto mokslininkai praėjusią savaitę pranešė, kad plastiko prarijimas daro neigiamą poveikį rusvakojų pufinų sveikatai. Tyrimo metu nustatyta, kad tų paukščių, kurie prarijo plastiko, sulėtėjo augimas ir suprastėjo inkstų funkcija. Plastiko rijimas nužudo daugelį rūšių, ir manoma, kad kiekvienais metais nuo jo miršta daugiau nei milijonas jūros paukščių.

Rusvakojis pufinas
Foto: Shutterstock

Jūrų vėžliai

2017 m. Ekseterio universiteto tyrimas parodė, kad šimtai jūros vėžlių miršta kiekvienais metais, kai jie įsipainioja į plastiką – pamestus daiktus, išmestus žvejybos tinklus ar šešių pakelių alaus laikiklius. Praėjusiais metais Ekseterio mokslininkai aptiko mikroplastiką kiekvienos jūros vėžlių rūšies žarnyne Atlanto ir Ramiajame vandenynuose bei Viduržemio jūroje, taip pat logerhedų (jūrinių vėžlių rūšis) ir žaliųjų vėžlių lizduose, galimai paveikdami vėžlių veisimąsi. Mikroplastikai sugeria šilumą, jų buvimas gali padidinti lizdo inkubacijos temperatūrą ir pakeisti lytį.

Žaliasis vežlys

Banginiai

Banginiai medžiodami netyčia praryja didelius plastiko gabalus ir užkemša jų virškinimo sistemas. Anksčiau šiais metais Filipinų Davao miesto gamtos istorijos muziejaus tyrinėtojai atgavo tikrojo snapuočio banginio kūną, kurio skrandyje ir žarnyne buvo 40 kg plastiko. Floridos mokslininkai taip pat rado plastikinių maišelių ir balioną raukšliadančio delfino skrandyje, kuriam vėliau buvo atlikti eutanazija.

Kuprotasis banginis moja uodega netoli didžiulio laivo Antarktidoje
Foto: Vida Press

Krabai

2014 m. Ekseterio universiteto mokslininkų atlikti tyrimai nustatė, kad mikroplastikas gali patekti į krabų kūnus per jų žiaunas. Mokslininkai mano, kad taip yra ir su kitais jūrų būtybėmis, įskaitant žuvis. Patekimas pro žiaunas padidina mikroplastiko galimybę perduoti maisto grandinę žmonėms.

Kokosinis krabas
Foto: Vida Press

Bakterijos

Plastinė tarša taip pat veikia jūrų bakterijas, šių metų pradžioje pranešė Australijos Macquarie universiteto mokslininkai. Testai parodė, kad „cheminių medžiagų išplovimas dėl plastinės taršos trukdė Prochlorococcus augimui, fotosintezei ir deguonies gamybai“, - teigė pagrindinė autorė dr. Sasha Tetu.

Foto: DELFI

Šios fotosintetinės bakterijos yra labai svarbios, nes jos gamina 10 proc. deguonies, kuriuo kvėpuojame.

Originalią publikaciją rasite ČIA.