Jeigu šiuo metu vyraujanti hidrologinė situacija būtų susidariusi tik dėl šių metų gegužės – birželio mėnesiais užsitęsusių karščių, tai vandens lygis nebūtų taip smarkiai nukritęs, nes vandens telkiniai naudotųsi gruntinio vandens rezervu.
Didesnių upių (Neries, Nemuno ir kt.) vandens lygis nulijus gausesniam lietui pakyla, bet „išsilaiko“ vos dieną ar tik kelias valandas. Neries upėje ties Vilniumi dėl iškritusių gausesnių kritulių vandens lygis pakyla apie 12 cm (vandens debitas apie 10 m3/s). Nors pastaruoju metu kritulių iškrito nemažai, tačiau jų pasiskirstymas laiko atžvilgiu nebuvo tolygus ir pakankamas, kad padėtų atsigauti sausros išsekintiems vandens telkiniams. Stichinei sausrai pasibaigus, hidrologinė sausra tebesitęsia.
Artimiausiu metu numatomi šiltesni, be lietaus orai, todėl hidrologinės sąlygos keistis neturėtų.
Vakarų Lietuvos upėse (kur kritulių iškrito gerokai daugiau nei kitur) dėl susidariusio drėgmės pertekliaus vandens debitai padidėjo ir jau „nesiekia“ gamtosauginių reikšmių. Pavyzdžiui, Šešuvyje ties Skirgailais 2019-07-08 dieną išmatuotas vandens debitas jau didesnis už gamtosauginį. Šioje upėje gamtosauginis debitas buvo užfiksuotas anksčiausiai – nuo birželio 26 d. Nors šios upės hidrologinis režimas grįžta prie įprasto šiam metų laikui, tačiau daugumoje Lietuvos upių situacija vis dar prasta.
