Situacija – stichinė
Besitęsiantys karščiai ir sausra sekina Lietuvos upes. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistė Ramutė Bataitienė savaitės pradžioje GRYNAS.lt informavo, kad atlikti Neries upės vandens matavimai tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų praneša apie didelį pavojų gamtai: upėje fiksuojamas stichinis hidrologinis reiškinys – nusekimas.
„Vaikštant šalia Neries Vilniuje aiškiai matyti vandens augalų paplitimas, tankumas, sumažėjus upės vandens lygiui, ir užterštumas būna didesnis, gali prasidėti žuvų gaišimas. Kai pasiekiama tokia riba, kokia dabar yra Neryje, galima skelbti stichinį meteorologinį reiškinį“, – pasakojo R. Bataitienė pridurdama, kad dalyje Lietuvos fiksuojama lokalinio pobūdžio hidrologinė sausra. Kad hidrologinė sausra būtų paskelbta nacionaliniu mastu, reikia, kad daugiau nei pusė vandens lygio matavimo stočių pasiektų mažesnį už vidutinį žemiausią daugiametį vandens lygį. Artimiausiu metu bus atliekami hidrologiniai matavimai, kurių rezultatai gali leisti skelbti hidrologinę sausrą nacionaliniu mastu.
Hidrologinė sausra – kelių metų meteorologinės situacijos pasekmė
Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius aiškina, kad dabartinė hidrologinė situacija yra kelerius metus iš eilės trukusių meteorologinių sąlygų pasekmė.
„Iš tikrųjų labai sausringas laikotarpis tęsiasi jau antrus metus. Ko gero, tai yra vienas iš dabartinę situaciją lemiančių veiksnių. Jeigu dabartinė hidrologinė situacija būtų susidariusi tik dėl gegužės – birželio mėnesiais besitęsiančių karščių, tai vandens lygis nebūtų taip smarkiai nukritęs, nes vandens telkiniai naudotųsi gruntinio vandens rezervu. Tačiau praeiti metai taip pat buvo labai sausi, be to, nebuvo normalios žiemos su pakankamu kiekiu sniego, todėl ir galimybių pasipildyti sniego tirpsmo vandenimis upės ir ežerai neturėjo“, – pasakoja mokslininkas.
Jis tęsia, kad hidrologinę situaciją dar labiau pablogina itin aukšta oro temperatūra pasižymintis, gan ilgas ir pastaruoju metu vėjuotas laikotarpis, todėl vyksta žymiai intensyvesnis nei įprasta vandens garavimas. Drėgmę papildomai garina ir augalai, todėl vandens atsargos grunte išties labai mažos.
„Nuseko gruntiniai vandenys ir tai labai gerai matosi tose upėse, kurios labiau su tuo susiję – visų pirma, didžiosiose upėse. Matome, kad Neris ir Nemunas yra smarkiai nusekę. Iš tikrųjų, hidrologinė situacija bloga jau nuo pavasario, daug kur intensyviai krinta ir ežerų vandens lygis (kuris paprastai yra žymiai stabilesnis nei upių)“, – tikina prof. dr. G. Valiuškevičius.
Pasak mokslininko, jau kuris laikas Lietuvoje iškritusių kritulių kiekis nepasiekia daugiamečio vidurkio. Tai reiškia, kad kritulių iškrenta mažiau už normą. G. Valiuškevičiaus teigimu, apytikriai skaičiavimai rodo, kad norint, jog vandens lygis upėse pakiltų, o gruntinio vandens rezervai pasipildytų, reikia ne vienos savaitės intensyvaus ir gausaus lietaus.
„Pagal dabartinį kiekį, mums neužtektų net trijų mėnesių su normaliu kritulių kiekiu. Jeigu, pavyzdžiui, per kokias 4 dienas iškristų viso mėnesio kritulių „norma“, tai visas lietaus vanduo tiesiog nutekėtų paviršiumi, greitai patektų į upes ir, grubiai tariant, ištekėtų į jūrą. Kad situacija pasitaisytų, būtina, jog vandeniu pirmiausia pakankamai pasipildytų dirvožemis ir gruntiniai vandenys. O tam reikia nemenko kritulių kiekio ir tolygaus jų pasiskirstymo laike“, – aiškina mokslininkas.
Turės ir trumpalaikių, ir ilgalaikių pasekmių
Tokia hidrologinė situacija, kaip aiškina prof. dr. G. Valiuškevičius, turi ir trumpalaikių, ir ilgalaikių pasekmių. Pirmiausia, kai kuriose upėse vanduo nusekęs iki rekordinio lygio, pavyzdžiui, Neryje.
„Toks vandens lygis Neryje paskutinį kartą buvo gal prieš 16 metų, bet tai nebuvo vasaros pradžia – dabar dar tik birželio pabaiga, paprastai nusekimai būna rugpjūčio pabaigoje – rugsėjį“, – prisimena hidrologas.
Pašnekovas tęsia, kad situaciją blogina labai aukšta oro temperatūra ir menkas debesuotumas, dėl ko vandens telkiniai smarkiai įšilo: „Kai kuriuose vandens telkiniuose, ežeruose paviršiniame sluoksnyje arba upėse, kurios lėčiau teka, vandens temperatūra yra tikrai grėsmingai aukšta – 26 – 28 laipsniai. Kai kur artėja net prie 30 laipsnių užsistovėjusiose vietose. Kai esant žemam vandens lygiui, kuomet vandens tiesiog mažai, laikosi tokia aukšta vandens temperatūra, vanduo nebetenka galimybės pasipildyti deguonimi, nes deguonis geriau tirpsta esant žemesnei temperatūrai. O deguonies nebuvimas vandenyje sukelia dideles problemas: ekosistemai būtina, kad ten jo būtų. Jeigu panaši situacija užsitęs, dažnoje upėje ar ežere turėtume matyti daug įvairių problemų.“
Mokslininkas vardija, kad galime laukti vandens žydėjimo ne tik ežeruose, bet ir upėse, o tai reiškia, kad deguonies naudojimas bus dar intensyvesnis ir kils išgyvenimo grėsmė vandens gyvūnams.
„Tokiu metu intensyviau želia vandens augalai, intensyviai vystosi dumbliai. Vėliau ir augalams pradeda trūkti deguonies. Tas sukelia grandininę reakciją: užaugę augalai nebegali suvartoti įprasto maistmedžiagių kiekio, be to, maistmedžiagės išsiskiria ir augalams pūvant, dėl ko susidaro vandenyje esančių medžiagų disbalansas. Kai šis procesas trunka ilgai, kyla grėsmė bendrai vandens telkinio ekologinei būklei ir ypač vandens gyvūnams“, – aiškina prof. dr. G. Valiuškevičius.
Poveikis gali būti ir žuvų ištekliams
Šią savaitę žiniasklaidoje pasirodė nuotraukos, kuriose užfiksuotos Nevėžio upėje ties Panevėžiu nugaišusios žuvys. Aplinkosaugininkai žurnalistams sakė, kad upės nusekimas, ko gero, nebuvo žuvų gaišimo priežastis.
Aplinkos apsaugos departamentas GRYNAS.lt informavo, kad šiuo atveju dėl Nevėžio upėje ties Panevėžiu kritusių žuvų, birželio 23 d. aplinkos apsaugos pareigūnai iškvietė Aplinkos apsaugos agentūros būdraujančią laboratoriją ir buvo išmatuota deguonies koncentracija, kuri siekė 7 mgO2/l. Toks deguonies kiekis yra pakankamas, kritinė riba būtų 3-4 mgO2/l.
Tačiau Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Saulius Stakėnas aiškina, kad upės nusekimas ir aukšta vandens temperatūra paprastai lemia deguonies trūkumą ir gali sukelti staigų žuvų kritimą.
„Lietuvoje visi gerai žino apie žuvų dusimo atvejus žiemą, tačiau šiltesniuose kraštuose gerai yra žinomas tik vasaros žuvų dusimas. Vasaros metu vandens telkiniuose gausu augalijos ir dumblių, kurie tik dienos metu išskiria deguonį, tačiau nakties metu jį vartoja. Šiltesniame vandenyje deguonies ištirpsta mažiau, kuo šilčiau, tuo žuvys, kiti vandens gyvūnai, augalai ir dumbliai deguonies naktį suvartoja daugiau. Susidarius labai nepalankioms sąlygoms, kai lėtai tekančiose upėse yra labai mažai vandens, daug augalų ir vanduo intensyviai žydi, gali atsitikti taip, kad naktį deguonies pritrūksta. Tai paprastai įvyksta lėtose, reguliuotose, dirbamų laukų apsuptose upėse, kur gilesnėse, mažai pratakiose upės vietose ieškodamos prieglobsčio nuo senkančio vandens gausiai susiburia žuvys. Kai vandens yra itin mažai, tas yra labai realu, ir žuvys žūva“, – paaiškina mokslininkas.
Ichtiologas priduria, kad dabartinė situacija gali lemti net žuvies išteklių sumažėjimą ilgalaikiu laikotarpiu.
„Upinės žuvys, kurios neršia vėliau, dažniausiai renkasi nerštavietes sraunumose. Dalis sraunumų dabar yra nuslūgusios, tad gali būti, kad kai kur žuvo ikrai, kai kur ir jaunos žuvytės, nes kai vandens mažiau, sumažėja ir tinkamų žuvų buveinių, ypač mailiui, kuris praradęs slėptuves tampa lengvu grobiu“, – pasakoja S. Stakėnas pridurdamas, kad dabartinė hidrologinė situacija gali tapti katastrofiška lašišų nerštui, jei situacija nepagerės, nes dabar dauguma tipiškų lašišinių žuvų nerštaviečių tiesiog atsidūrė sausumoje arba taip nusekusios, kad didelių žuvų nerštui fiziškai yra netinkamos.
„Kol kas prognozuoti sunku, bet tikėtina, kad gali būti ilgalaikis poveikis žuvų ištekliams. Norėčiau pabrėžti, kad jeigu toks sezonas tik vienas, tai dar nėra taip blogai , tačiau keli iš eilės keli tokie sezonai ir poveikis tikrai bus ženklus“, – akcentuoja ichtiologas.
