Besitęsiantys karščiai ir sausra sekina Lietuvos upes. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyr. specialistė Ramutė Bataitienė informuoja, kad šiandien atlikti Neries upės vandens matavimai tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų praneša apie didelį pavojų gamtai.
„Šiandien atlikti Neries upės vandens matavimai tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų parodė, kad debitas yra 48,2 kubiniai metrai per sekundę. O gamtosauginis debitas yra 51,5 kubiniai metrai per sekundę. Tai jį pasiekus, yra fiksuojamas stichinis hidrologinis reiškinys – nusekimas. Bent jau Neries upė, pagal šiandienos duomenis, yra nusekusi. Ir debitas mažėja iki reikšmės, mažesnės už nustatytą gamtosauginę reikšmę“, – informuoja specialistė.
Ji tęsia, kad gamtosauginis debitas yra reikalingas tam, kad būtų užtikrintas minimalus ekosistemos gyvavimas: „Vaikštant šalia Neries Vilniuje aiškiai matyti vandens augalų paplitimas, tankumas, sumažėjus upės vandens lygiui, ir užterštumas būna didesnis, gali prasidėti žuvų gaišimas. Kai pasiekiama tokia riba, kokia dabar yra Neryje, galima skelbti stichinį meteorologinį reiškinį.“
Šiuo metu yra atliekami vandens lygio matavimai visoje Lietuvoje. Vandens lygis yra smarkiai kritęs. Anot R. Bataitienės, šiuo metu dalyje Lietuvos fiksuojama lokalinio pobūdžio hidrologinė sausra.
„Dabar yra 24 stotyse iš 48. Kad hidrologinė sausra būtų paskelbta nacionaliniu mastu, reikia, kad daugiau nei pusė vandens lygio matavimo stočių pasiektų mažesnį už vidutinį žemiausią daugiametį vandens lygį“, – paaiškina ekspertė ir priduria, kad iki hidrologinės sausros situacijos nacionaliniu mastu trūksta vos kelių centimetrų vandens lygio kritimo.
Kaip GRYNAS.lt informavo Aplinkos ministerija, šiuo metu Lietuvoje hidrologinės sausros įveikimo veiksmų plano nėra.
„Pradėta rengti Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija numatys priemones, skirtas prisitaikyti prie klimato kaitos ir švelninti jos padarinius", – rašoma ministerijos atsakyme.
GRYNAS.lt primena, kad pernai upės taip pat buvo nusekusios. Kaip tąkart pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius, šiek tiek daugiau galėjo nusekti mažesnės upės, o mažiau – didesnės. G. Valiuškevičius tęsė, kad tokie reiškiniai, kai ilgai trunka sausra, kuri padaro nemažai įtakos įvairiems gamtos procesams, o vėliau prapliumpa liūtys, mūsų šalyje yra akivaizdūs klimato kaitos padarinių pavyzdžiai.
Maža to, pasak G. Valiuškevičiaus, jei ir toliau Lietuvoje vyraus staigūs ir gausūs krituliai, kai kuriuose regionuose galima sulaukti ir poplūdžių: „Tai, ką mes matome šiandien, yra akivaizdus klimato kaitos padarinių pavyzdys. Lietuvoje klimato kaita pirmiausia ir pasireikš tuo, kad nebus stabilumo, gali būti taip, kad staiga prasidės sausra, kaip šiemet, truks porą mėnesių, ir po jos staiga prapliups liūtys, kurios irgi dabar kai kuriuose regionuose kelia problemų. Dar gali būti, kad jei jos truks ilgiau, tai prasidės poplūdžiai. Tai yra tipiškas klimato kaitos padarinys.“
