Komisijos pirmininkės Evelinos Karalevičienės teigimu, nesutarimai dėl teritorijos pavaldumo, nesuderinti teisės aktai yra didelė kliūtis tiek puoselėti Kuršių neriją, tiek ją vystyti.

„Nepaslaptis, kad yra nesutarimų tarp Neringos savivaldybės, Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Kultūros paveldo departamento dėl kompetencijų Kuršių nerijoje. Nuolat vyksta neaiškumai ir nepasidalinimai kur kieno kompetencija prasideda ir kur kieno baigiasi. Apstu teisės aktų nesuderinamumo. Žiūrėkite, kiek mes jau turime atvejų kai buvo išduoti leidimai statyboms Kuršių nerijoje, o paskui paaiškėjo, kad jie neteisėtai išduoti ir seka griovimo veiksmai...“, – Eltai sakė E. Karalevičienė.

Jos teigimu, darniam Kuršių nerijos vystymuisi iki šiol užkerta kelią valstybės ir savivaldos institucijų, investuotojų ir vietos gyventojų skirtingi požiūriai į vietovės išsaugojimą ir vystymą.

„Pasiklausius tiek Neringos, tiek Klaipėdos savivaldybių, jų teigimu, Smiltynėje išvis nieko nebegalima daryti, jokių statybų negalima vykdyti pagal dabartinius galiojančius teisės aktus. (...) Sklando kalbos, kad daug investuotojų norėtų ateiti į Kuršių neriją, tas, galimai, išspręstų sezoniškumo problemą, bet visi jie teigia, kad susiduria su didžiuliais reikalavimais, didžiulėmis kliūtimis“, – sakė E. Karalevičienė.

E. Karalevičienės manymu, daugelį problemų, galima, išspręstų atskiras Kuršių nerijos įstatymas, kurį reikėtų parengti ir priimti.

Birželio 13-14 dienomis Valstybinė kultūros paveldo komisija, Neringos savivaldybė ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rengia tarptautinį forumą, kuriame valstybės ir savivaldos institucijų atstovai, nevyriausybinės asociacijos, veikiančios kultūros paveldo srityje, ekspertai, visuomenės ir verslo atstovai taip pat specialistai iš užsienio diskutuos kaip išsaugoti šią trapią pasaulio paveldo vietovę ir tvariai ją vystyti.

Tarptautinėje konferencijoje dalyvaus kviestiniai pranešėjai iš Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Lenkijos ir Vokietijos UNESCO Pasaulio sąrašo vietovių, kurios vienais ar kitais aspektais turi panašumų su Kuršių nerija.

Dviejų valstybių, Lietuvos ir Rusijos Federacijos, teritorijoje esanti Kuršių nerija 2000 m. buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip išskirtinis smėlio kopų kraštovaizdžio, kurio išlikimui nuolatinį pavojų kelia gamtos stichijos ir žmonių veikla, pavyzdys.

Valstybinė kultūros paveldo komisija, išnagrinėjusi UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje klausimą, nustatė, kad tarptautinių dokumentų reikalavimų laikymasis valstybės mastu nėra pakankamas – nėra įtvirtinti ilgalaikiai valstybės pasaulio paveldo vertybių, tarp jų ir Kuršių nerijos, išsaugojimo prioritetai bei bendra pasaulio paveldo vertybių valdymo strategija, nėra parengtas pasaulio paveldo vietovės valdymo planas
2020 metais bus minimas 20-metis kai Kuršių nerija įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.