Nykstanti rūšis
Balinis vėžlys – viena iš sparčiausiai nykstančių rūšių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jau eilę metų pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje saugomų teritorijų specialistai renka balinių vėžlių kiaušinius, sudėtus netinkamose vietose, kur negalima apsaugoti jų dėčių, t. y. ant miško kelių, keliukų važiuojamosios dalies ir judrių pakelių. Taip tikimasi išsaugoti šiuos kiaušinius, kurie kol kas yra inkubuojami tik Lietuvos zoologijos sode. Paaugę vėžliai paleidžiami į gamtą.
Tačiau vykdant tokią veiklą buvo pastebėta, kad didžioji dalis balinių vėžlių jauniklių neišgyvena pirmosios žiemos. Todėl, remiantis kitų Europos šalių praktika, gavus Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą, iš rizikingiausių dalies dėtaviečių buvo pradėta imti jau išskilusius jauniklius ir perkelti juos į Lietuvos zoologijos sodą, iš kur šiek tiek paaugę ir sustiprėję jie keliauja į natūralią gamtą.
Balinių vėžlių priežiūra, kaip teigia specialistai, yra kasmet daug pastangų reikalaujanti veikla. Vėžliukus reikia gelbėti nuolat – vėžlių patelės kasmet deda kiaušinius beveik tose pačiose dėtyse. Deja, neretai šios vietos būna netoli automobilių kelių, ūkininkų arimų ar kitų žmogaus veiklos pažeistų vietų. Balinių vėžlių jaunikliai neišgyvena ir dėl plėšrūnų grėsmės – dėl nepakankamai giliai grunte paliktų kiaušinių juos gali suėsti lapės ir kiti plėšrūnai.
Apsauga sėkminga
Kasmet balinių vėžlių apsauga rūpinasi ir Veisiejų regioninio parko darbuotojai. Kaip GRYNAS.lt pasakoja Veisiejų regioninio parko ekologė, šiuo metu einanti ir direktorės pareigas, Irma Maciulevičienė, baliniai vėžliai deda kiaušinius atokiau žmogaus, tačiau Veisiejų regioniniame parke yra ir išimčių.
„Baliniai vėžliai turi savo vietas, į kurias žmogaus koja įžengia retai. Bet pastebėjome, kad, pavyzdžiui, nuo seno stovinčiose sodybose, kuriose žmonės dar gyvena, gyvena ir baliniai vėžliai. Jie nesibaido, būna toje aplinkoje, jei arti yra koks nors vandens telkinukas, pavyzdžiui, pelkė. Kai žmogus santarvėje su gamta, tai ir gamta šalia jo prisitaiko ir rami“, – tikina I. Maciulevičienė.
Pašnekovė tęsia, kad parko darbuotojai jau laukia, kada balinių vėžlių patelės pradės dėti kiaušinius. Tuomet jie iškart skubės pasirūpinti, kad iš visų kiaušinių išsiristi jaunikliai.
„Pernai vėžlių patelės gegužės viduryje jau pradėjo dėti kiaušinius, tai šiemet mes taip pat jau ruošiamės, stebime. Nes vos tik joms sudėjus kiaušinius, mes iškart juos surenkame ir saugome nuo plėšrūnų, nes labai daug norinčių suėsti kiaušinėlius“, – pasakoja ekologė.
Gamtininkė akcentuoja, kad balinių vėžlių patelės kiaušinius ne visada sudeda ten, kur reikia, ir kur jiems saugu, todėl kiekvieną pavasarį būtina stebėti balinių vėžlių kiaušinių dėjimo metą. Pasak I. Maciulevičienė dažnai tenka gelbėti ir jau išsiritusius vėžliukus.
„Kiaušinius sudeda ir ant kelio, važiuojamosios dalies, tai mes jau stebime jų dėjimą ir esame sudarę tokią šaunią bendradarbiavimo sutartį su Kauno zoologijos sodu. Iškasam dėtis, išvežam kiaušinėlius į Zoologijos sodą. Pernai išvežti kiaušiniai, dar ir vėžliukai iš kai kurių dėtaviečių. Į parką jie sugrįš birželio mėnesį. Sėkmingai išsirito, išgyveno ir nuvežti vėžliai“, – aiškina ekologė pridurdama, kad prieš dešimtį metų vienoje teritorijoje buvo 6 balinių vėžlių dėtys, o šiemet – jau 17, todėl manoma, kad parko vykdoma balinių vėžlių apsauga yra efektyvi.
„Populiacija auga, patelės pagal amžių priauga kiaušinių dėjimą. Be to, dar randame naujų vietų, kur balinių vėžlių patelės deda kiaušinius. Buvo trys vietos, o dabar jau penkios“, – džiaugiasi pašnekovė.
