Gamtoje vertinama tyla ir ramybė
Atėjus pavasariui, žmonės nori kuo daugiau laiko praleisti gamtos apsuptyje. Tačiau būtent šiuo metu, kai norime mėgautis gamtos teikiama ramybe ir pažinti joje po žiemos prabudusią gyvybę, žinduoliams ir paukščiams ateina veisimo metas, todėl jiems kaip niekad reikia kuo daugiau tylos ir ramybės.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcijos Bioįvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė akcentuoja, kad jau nuo dabar ir iki gegužės mėnesio pabaigos gamtoje reiktų elgtis kuo tyliau.
„Pirmiausia, kuo tyliau gamtoje elgiesi, tuo daugiau pamatai. Antra, pavasarį yra žinduolių ir paukščių jauniklių metas. Todėl jau šiuo metu ir balandžio – gegužės mėnesiais gamtoje reiktų kuo mažiau triukšmauti“, – pabrėžia M. Lapelė.
Kita vertus, pašnekovas pažymi, kad triukšmingų saugomų teritorijų lankytojų po truputį mažėja: „Pastebime, kad žmonės po truputį pradeda suprasti, jog gamtoje triukšmui nėra vieta.“
Tačiau, pasak M. Lapelės, žmonės, lankydamiesi gamtoje, dažnai daro vieną klaidą: pamatę pievoje, pavyzdžiui, kiškio ar kito gyvūno jauniklį, perneša jį į kitą vietą, manydami, kad mažylis nuklydo. Gamtininkas akcentuoja, kad tai didelė klaida.
„Tai taip nereikia daryti, nes gyvūnas yra tikrai kažkur netoli savo namų, jo nešti kažkur tikrai nereikia. Gamta žino geriau“, – sako pašnekovas.
GRYNAS.lt primena, kad triukšmą miške reglamentuoja ir Lankymosi miške taisyklės. Pagal jas fiziniams asmenims draudžiama triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus. Jeigu taisyklės pažeidžiamos, numatoma atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodeksą: iš pradžių duodamas įspėjimas, o jei jo nepaisoma, taikomos baudos nuo 20 Eur iki 50 Eur; juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 Eur iki 110 Eur.
Yra lankymo ribojimų
Priklausomai nuo saugomos teritorijos statuso, lankymasis joje gali būti draudžiamas arba ribojamas.
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja, kad saugomų teritorijų lankymo ribojimus reglamentuoja Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatos. Pagal jas, nuo balandžio 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos draudžiama lankytis Teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose draustiniuose, išskyrus tuos atvejus, kai vykdomi draustinio tvarkymo darbai, aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos rašytinis pritarimas, atliekami leidžiami žemės ūkio ar miškų ūkio darbai, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė, lankomi ir (ar) eksploatuojami šiose teritorijose esantys statiniai, taip pat atliekant ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbus. Atsižvelgiant į saugomų gyvūnų rūšis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu draudimo lankytis laikotarpis gali būti paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų. Šių draustinių teritorijoje gyvenančių asmenų veikla nėra priskiriama teritorijos lankymui.
Ornitologiniuose draustiniuose draudžiama medžioti paukščius, o kitus gyvūnus – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai varninių paukščių ar kitų gyvūnų gausą reguliuoti numatyta saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentuose. Taip pat žvejoti nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 2 d. Be to, draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai vykdomi draustinio tvarkymo darbai, aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti gautas atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos rašytinis pritarimas, atliekami leidžiami žemės ūkio ar miškų ūkio darbai, aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintuose įveisimo planuose numatyti vandens telkinių įžuvinimo darbai, vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, saugomų teritorijų kontrolė, lankomi ir (ar) eksploatuojami šiuose draustiniuose esantys statiniai, atliekami ekstremaliųjų įvykių, stichinių nelaimių padarinių likvidavimo darbai. Atsižvelgiant į draustinyje saugomas paukščių rūšis, aplinkos ministro įsakymu draudimo lankytis laikotarpis gali būti paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų. Šių draustinių teritorijoje gyvenančių asmenų veikla nėra priskiriama teritorijos lankymui.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcijos Bioįvairovės skyriaus vedėjas M. Lapelė pažymi, kad tam tikru laikotarpiu ribojamas ir Čepkelių gamtinio rezervato lankymas.
„Čepkelių rezervate mes leidžiame lankytojus visus metus, tačiau tam tikru laikotarpiu turime lankymo ribojimų. Nuo oficialios paukščių perėjimo pradžios (gegužės 15 dienos) iki liepos 1 dienos (paukščių perėjimo pabaigos), rezervato lankymas apribotas. Per dieną priimame dvi grupės žmonių iki 20 narių ir tik parko darbuotoju arba su vietiniu gidu. O nuo liepos pradžios lankymas nėra ribojamas“, – akcentuoja pašnekovas.
Ribojamas transporto priemonių eismas
Dar viena miškininkams, gamtininkas svarbi problema – transporto priemonių naudojimas gamtiškai jautriose vietose. Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcijos Bioįvairovės skyriaus vedėjas M. Lapelė sako, kad lankytojų, kurie automobiliais važiuoja ten, kur transporto priemonių eismas yra draudžiamas, mažėja. Be to, pasak pašnekovo, visus lankytinus objektus lydi kelio ženklai, kurie žymi transporto priemonių judėjimo ribojimus. Vis dėlto, didele problema, ypač turizmo sezono pradžioje, vis dar išlieka miškovežių išmalti miško keliai, pasitaiko ir asmenų, keturračiais niokojančių miško paklotę.
„Parko teritorijoje tikrai visur ženklai, kur galima važiuoti su transporto priemone, kur ne. Automobilius, aišku, prašome statyti tam skirtose aikštelėse, nedarkant ant miško paklotės, samanų dangos. Dzūkijos šiluose ar kerpšiliuose ratų žymės išlieka ne vienerius metus. Be abejo, turime informacinius stendus, kuriuose yra parko schemos su žemėlapiais, galima paskambinti ar užsukti ir į lankytojų centrus“, – tikina pašnekovas.
Automobilio statymas arba transporto priemonės naudojimas ten, kur draudžiama, gali padaryti didelę žalą gamtai. Gali būti sunaikinta ne tik miško paklotė, bet visi joje gyvenantys gyvi organizmai.
Automobilio statymą ir vėl reglamentuoja Lankymosi miške taisyklės. Pagal jas draudžiama statyti automobilius ant miško paklotės. Tą galima daryti tik ant kelio dangos arba specialiai įrengtoje aikštelėje. Taip pat draudžiama palikti mašinas vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose, t.y. arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinių. Už taisyklių nesilaikymą gresianti bauda gali siekti iki 144 Eur.
Be to, vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus atvejus, kai mažesniu, negu nurodyta, atstumu šiomis priemonėmis važiuojama ar jos statomos čia esančiuose keliuose, gatvėse, aikštėse, stovėjimo aikštelėse, gyvenamųjų namų kiemuose. Be to, visuomet būtina stebėti kelio ženklus, kurie nurodo papildomą informaciją. Tai ypač svarbu pajūryje, kur yra nemažai zonų, kuriose draudžiamas automobilių ir kitų transporto priemonių eismas.
Skatina patiems išsivežti šiukšles
Pavasarį parkuose ypač aktualus rūpestis – šiukšlės. Dalis jų, nutirpus sniegui, pasirodo po žiemos, o dalis yra jau pavasario sezono lankytojų. M. Lapelė sako, kad Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcija, vadovaudamiesi europine praktika, skatina saugomų teritorijų lankytojus savo šiukšles išsivežti patiems.
„Skatiname lankytojus išsivežti šiukšles, nes net išmetus jas į mūsų parko teritorijoje esančias šiukšliadėžes, jos atsiduria ant žemės. Šiukšles ištaršo paukščiai, gyvūnai. Tikrai būna, kad lankytojai tvarkingai savo šiukšles palieka maišuose šalia šiukšliadėžių, tačiau naktį ateina žvėris ir ištaršo. Todėl geriausia yra šiukšles išsivežti. Aišku, kur daug žmonių, pavyzdžiui, poilsiavietėse, ten stovi konteineriai, bet šiaip prie lankytinų objektų geriau tokių nestatyti, nes kartais nesuprasi, ar ten gamtos paminklas, ar atliekų surinkimo aikštelė. Europoje tai jau sena praktika, Lietuvoje lankytojai dar sunkiai susitaiko, bet bandome ir mes prie to pereiti“, – aiškina gamtininkas.
Kaip išvengti gaisrų pavojaus?
Šiuo metu vis aktualesnė darosi žolės ir miško gaisrų problema. Jau nuo šių metų kovo mėnesio antrosios pusės aplinkosaugininkai ragino gyventojus būti atsargius ir nedeginti žolės, o netrukus, dar pašilus orams ir miško paklotei, ypač atidžiai reikės elgtis ir miškuose.
Gaisras gamtoje gali kilti nuo numestos nuorūkos, ne vietoje kūrento arba ne iki galo užgesinto laužo. Taip pat pavasarį gyventojai neretai specialiai degina pernykštę žolę, nors tai ir draudžiama.
Žolės deginimas atneša didelių nuostolių dirvožemiui, turtui ir gamtai: paviršinis humuso sluoksnis, augalai, jų sėklos, žūsta sudygusių sėklių daigai, pradedančių kaltis vertingų augalų ūgliai, vabzdžiai, ežiai, zuikiai, perintys paukščiai. Nuo degančios žolės ugnis neretai persimeta į miškus, durpynus, sodybas, ūkinius pastatus. Gaisruose žūsta gyvūnai ir žmonės. Be to, deganti sausa pievos paklotė išskiria toksiškas dujas ir įvairias sveikatai kenksmingas kietąsias daleles, kurių sudėtyje yra suodžių, dervų, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų, kurios tiesiogiai gadina sveikatą. Šią žalą sunku net įvertinti.
Vadovaujantis Lankymosi miške taisyklėmis, fiziniams asmenims leidžiama miškuose kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį tik viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtose ir atitinkamai pažymėtose laužavietėse.
Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėse nustatyta, kad kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą. Laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 m. nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta) juosta.
Vadovaujantis Lankymosi miške taisyklėmis, asmenys, besilankantys miške, pasiruošti kurą laužavietėms gali tik pasirinkdami šakų ir žabų. Miško lankytojai privalo nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti. Nors ir atrodo, kad visą poilsį gamtoje reglamentuoja taisyklės, tačiau visa tai reikalinga dėl pačios gamtos. Kiekvienas neapgalvotas žmogaus veiksmas gali turėti negrįžtamų pasekmių miškams, pajūriui, draustiniams ir tose teritorijose gyvenantiems organizmas, o kai kurie iš jų yra dar ir labai reti.
