Iškalbinga statistika nemeluoja
Pastaruosius keletą metų žiniasklaidoje vis šmėžuoja naujienos, susijusios su stirnomis ar elniais. Gyventojai dalijasi istorijomis, kaip stirnos atklysta į jų sodybas, vairuotojai vis daugiau šių gyvūnų pastebi pakelėse. Žinduolių specialistai tai sieja su augančia elninių populiacija.
Elninių žvėrių populiacijos kitimas labai gerai matomas Aplinkos ministerijos GRYNAS.lt siųstoje medžiagoje. Medžiojamų gyvūnų išteklių naudotojų (medžiotojų) pateiktais duomenimis, briedžių 2009 metais fiksuota 5827 individai, o 2018 metais – 16597 individai. Tauriųjų elnių 2009 metais fiksuota 18978 individai, 2018 metais – 47380 individų. Danielių 2009 metais fiksuota 919 individai, 2018 metais – 5618 individų. Stirnų 2009 metais fiksuota 112091 individas, o 2018 metais – 155929 individai.
Čia reikėtų pabrėžti, kad briedžių, tauriųjų elnių ir danielių populiacijų augimas nuo 2009 iki 2018 metų yra tolygus ir pastovus, o stirnų – kintantis. Kelerius metus stirnų populiaciją buvo galima laikyti lengvai mažėjančia, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje pastaruosius metus stirnų gausėjo.
Populiacijos svyravimai pastebimi visiems
Elninių populiacijos pasikeitimus fiksuojantys medžiotojai sako, kad net ir neturint žvėrių skaičiaus kitimo statistikos, populiacijos gausėjimą galima matyti akyliau stebint aplinką. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas pasakoja, kad paprastam žmogui laukinių žvėrių skaičiaus svyravimai gali būti puikiai matomi net stebint savo kiemą ar miesto žaliąsias erdves.
„Vis dažniau elniniai apsilanko šalia žmogaus namų, pastebimi ir miestuose. Tai yra indikatorius, kad gyvūnų gausa natūraliose buveinėse yra didelė ir tam tikra dalis tų gyvūnų ieško naujų vietų. Kad ir miesto teritorijoje. Pavyzdžiui, stirna ir briedis miestuose jau yra pakankamai įprastas dalykas. Vilniuje, pavyzdžiui, yra daug žalumos, todėl gyvūnas, matydamas natūralią sau gyventi aplinką, tinkamą augmeniją, nekreipia dėmesio į tai, kad toliau už tos augmenijos yra daugiabučiai ar gamybiniai pastatai“, – pasakoja E. Tijušas.
Anot pašnekovo, kadangi elninių žvėrių populiacija auga, jie ieško naujų, sau palankių buveinių, nes esamų jiems jau nebeužtenka.
Yra kelios elninių populiacijos augimo priežastys
Medžiotojai, matydami elninių populiacijos augimą, įvardija kelias galimas to priežastis. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei E. Tijušas pasakoja, kad įtakos elninių populiacijai, ypač stirnų, daug įtakos turi racionali medžioklė.
„Nors medžiojama pakankamai daug, tačiau teisingai, atsirenkant tam tikrus žvėris, tam tikras patinų – patelių proporcijas, suaugusių žvėrių, jauniklių. Visa tai yra idealios sąlygos, kad šių žvėrių populiacijos būtų sveikos ir gyvybingos, produktyvios. Duoda gerą prieaugį“, – aiškina E. Tijušas.
Medžiotojas tęsia, kad elninių žvėrių populiacijos augimas gali būti siejamas ir su švelnėjančiomis žiemomis. Šią priežastį įvardija ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro prof. dr. Alius Ulevičius. Pasak profesoriaus, elninių populiacijos augimą lemia keli veiksniai: natūralūs (gamtiniai) ir administraciniai. Pirmiesiems jis priskiria būtent švelnias žiemas, arba tiksliau – klimato kaitą.
„Klimato kaita lemia švelnesnes žiemas ir tai padeda žvėrims išgyventi, ypač elniniams. Šiltos, besniegės žiemos. Todėl populiacija dabartiniu metu yra pagausėjusi. Todėl išgyventi stirnoms yra labai paprasta tokiomis žiemomis“, – pažymi mokslininkas.
Kalbėdamas apie administracines priežastis, pašnekovas omenyje turi medžioklę: „Kitas dalykas – medžiojimas. Kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, medžioklė keitėsi, intensyviau miškuose grobio ieškojo brakonieriai, todėl tai galėjo turėti populiacijai neigiamos įtakos. Dabar yra aiškus medžioklės reglamentavimas, gana griežta ir priežiūra, todėl tai leidžia populiacijai stabilizuotis ir augti.“
Medžioklė reglamentuota
Kalbant apie elninių populiacijos gausėjimą, dažnai minimi natūralūs jų priešai – plėšrūnai, daugiausiai vilkai. Tačiau prof. dr. Alius Ulevičius sako, kad vilkai įtakos elninių populiacijos pasikeitimams turi, tačiau nedaug. Mat, vilkai, anot mokslininko, Lietuvoje paplitę nevienodai, ir gali būti, kad šie du miško gyvūnai susiduria rečiau.
„Jeigu miškų regione mažiau, tai ir vilkų mažiau. O stirnos yra nedidelių miškų gyventojos, daugiau fragmentuotų, joms labai svarbu, kad būtų šalia laukai“, – aiškina A. Ulevičius.
Vis dėlto, jei vilkai ir sumedžiotų stirnų, pastarųjų populiacijai daug teigiamos įtakos turi laisvi nedirbamos žemės plotai, kurie yra labai palankios ir mėgstamos buveinės elniniams žvėrims.
GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje medžioklė yra reglamentuota Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių. Pagal jas yra nustatytos ne tik leistinų sumedžioti žvėrių kvotos, bet ir medžioklės laikotarpiai. Briedžių patinus leidžiama medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams); antramečius patinus – nuo rugsėjo 1d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 15 d.; jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. Tauriųjų elnių patinus – nuo rugpjūčio 15 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki sausio 15 d. Danielių patinus – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.; jauniklius – nuo spalio 1 d. iki vasario 1 d. Stirnų patinus – nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams); pateles ir jauniklius – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.
Medžioklės metu būtina turėti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodytus dokumentus.
Elninių žvėrių sumedžiojimo limitai peržiūrimi vis iš naujo. Šio medžioklės sezono (2019-2020 m. ) elninių žvėrių sumedžiojimo limitai bus tvirtinami gegužės pradžioje pagal iki balandžio 20 d. savivaldybių medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijų pateiktus duomenis.
