Savaitgalio kelionė pašerti miško žvėris dviem Pasvalio apylinkių gyventojams virto tikrų tikriausia stirnos jauniklio gelbėjimo operacija. Vienas iš jos dalyvių Deividas Grybas socialiniame tinkle pasidalijo vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip jis ir jo bendrakeleivis iš upės traukia mažą stirniuką.
„Stirniukas įstrigęs buvo Pasvalio rajono medžiotojų burelio Vaškai plotuose. Vežėme į mišką gyvūnams maisto ir bevažiuojant griovyje pamatėm kažką šmėžuojant. Tik sustoję pamatėme, kad ten – stirniukas“, – savaitgalio įvykį prisimena D. Grybas.
Vyras medžiaga pasidalijo su GRYNAS.lt skaitytojais.
Vyrams stirniuką ištraukti pavyko, tačiau miško gyvūnas atrodė sutrikęs ir neorientuotas. Vyrai spėjo, kad stirniukas nusilpęs arba apsvaigęs galimai nuo žieminių rapsų. Vienas iš žvėrelio gelbėtojų D. Grybas nerimavo, kad toks stirniukas gali būti lengvas grobis miško plėšrūnams.
Nors ir nelabai orientuotas aplinkoje, stirniukas nubėgo miško link.
GRYNAS.lt jau rašė, kad šiuo metų laiku atvejai, kai stirnos apsinuodija žieminiais rapsais, tikrai nėra reti. Nuo žieminio rapso stipriai apsinuodiję gyvūnai lengvai prisileidžia žmogų, atrodo labai draugiški, tarsi naminiai. Deja, tai apgaulinga būsena ir dalis jų nusikamavusios tiesiog žūva, nes rapsuose esantys toksinai paveikia kepenis.
Aplinkosaugininkai taip pat sutinka, kad neretai gauna pranešimų apie žmonių sodybose vaikštinėjančias apkvaitusias stirnas. Pamačius apsvaigusį gyvūną, aplinkosaugininkai pataria nuginti jį kuo toliau į pamiškę, o jei gyvūnas sužeistas, jokiu būdu nesivežti jo namo, o skambinti gyvūnų globos tarnyboms.
Tiesa, prieš kelias savaites miškininkai įspėjo, kad dėl gamtinių sąlygų miško gyvūnams trūksta maisto, todėl žmonės raginami jiems pagelbėti ir atvežti į mišką žvėrims tinkamo pašaro, nes miško gyvūnai nusilpsta.
Mat, dalį Lietuvos, ypač šiaurinius rajonus, užklojo gili sniego danga. Kai kuriose teritorijose po atodrėkio spustelėjęs šaltukas padengė žemę ledo pluta. Tokiomis sąlygomis stirnoms, elniams, danieliams ir kitiems elniniams žvėrims susirasti maisto darosi sunku ir prasideda baltasis badas.
GRYNAS.lt jau rašė, kad kad miško žvėrių šėrimas pateisinamas tik tuo atveju, jeigu gamtoje matoma ekstremali situacija, pavyzdžiui, dėl atlydžio susiformavusi stora ir kieta ledo pluta trukdo kanopiniams žvėrims migruoti ir ieškoti, kuo maitintis. Paprastai kanopiniai žvėrys maitinasi žole, sultingais šakniastiebiais, o atėjus šaltajam metų laikui pereina prie drebulių, karklų ir kitų skanių medžių bei krūmų žievės, briedžiai patraukia į jaunus pušynus. Stirnos laikosi kur nors šlaituose, kur geras matomumas ir šlaite paprastai būna mažiau sniego. Jos tiesiog atsikasa iš po sniego žolės. Daugiau informacijos apie gyvūnų šėrimą žiemą rasite ČIA.
