Iš eketės ėmė plūsti nugaišusios žuvys

Panevėžio rajono žvejams žūklė ant ledo prabėgo ne taip, kaip jie tikėjosi. Liberiškio tvenkinyje prakirtę eketę jie išvydo ne tai, ko tikėjosi: į viršų ėmė plūsti mažos žuvelės. Žvejai apie tai pranešė aplinkosaugininkams, kurie atvykę išmatavo deguonies kiekį tvenkinyje. Deguonies čia tebuvo 0,2 – 0,3 mg litre. Tai yra drastiškai mažas kiekis, – norma siekia 3 mg litre.

Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė Panevėžio dienraščiui „Sekundė“ sakė, kad dėl sausos vasaros labai nuseko ir taip smarkiai uždumblėjęs Liberiškio tvenkinys, o ledą padengęs sniegas neleidžia iki vandens prasibrauti šviesai.

Tiesa, Liberiškio tvenkinys turi nuomotojus. Tai – Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugija. Ji įpareigota imtis veiksmų gelbėti dūstančias žuvis. Žvejus ir medžiotojus vienijančios organizacijos vadovas Panevėžyje Rimantas Misevičius dienraščiui „Sekundė“ teigė, kad draugija ėmėsi veiksmų ir jau kitą rytą po aplinkosaugininkų vizito prie tvenkinio atgabeno kompresorių orui pūsti. Pakilus oro temperatūrai, ledas Liberiškio tvenkinyje pradėjo tirpti, lipti ant jo darosi pavojinga ir tai apsunkina pastangas pakelti deguonies lygį šiame vandens telkinyje.

Poledinė žūklė ir nugaišusios žuvys Liberiškio tvenkinyje
Foto: M. Garucko nuotr.

Pasak aplinkosaugininkų, dūstant žuvims įstatymas leidžia jas gaudyti tinkliniais samčiais. Geriausia tokį laimikį perkelti į saugesnį vandens telkinį. Tačiau tokios išimtys galimos, tik leidus tvenkinio savininkams. O Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugija savo nuomojamame Liberiškio tvenkinyje tokio leidimo neketina duoti. Tad lengvo laimikio besitikintys žvejai bus laikomi brakonieriais.

Kaip medžiotojų ir žvejų draugija organizuoja žuvų gelbėjimą, atsakymo laukia ir Panevėžio gyvosios gamtos inspekcija. Naujausiais Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, Liberiškio tvenkinyje iškirstose eketėse masinio žuvyčių pakilimo žvejai daugiau nepastebi. Vandens pumpavimas kompresoriais šiuo metu nutrauktas. Laikantis leidimo sąlygų, gelbėjimo–perkėlimo metu žuvytės buvo išleidžiamos į Nevėžio ir Šuojos upes. Tvenkinį ir toliau stebi medžiotojų ir žvejų draugija.

Deguonies trūksta sekliuose ir uždumblėjusiuose vandens telkiniuose

Panevėžio apylinkių žvejai susirūpinę, ar žuvims nėra pavojaus kituose vandens telkiniuose, ar yra priemonių, kurios padėtų išvengti gaišimo atvejų dėl deguonies trūkumo vandens telkinyje.

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto žuvų ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Tomas Virbickas sako, kad deguonies trūkumo problema yra sekliuose vandens telkiniuose, kuriuose yra didelis dumblo sluoksnis ir maža vandens apykaita.

„Deguonies trūkumas tokiuose vandens telkiniuose atsiranda tuomet, kai gana anksti užsideda ledo danga ir ji yra užsnigta. Kada ledas padengiamas sniego danga, tada šviesa nebepatenka po ledu ir ten nevyksta fotosintezė, neišskiriamas deguonis. Be to, augalai tamsoje patys vartoja deguonį ir išskiria anglies dvideginį. Užuot gaminę deguonį, jie jį vartoja. Tai taip pat prisideda prie deguonies kiekio mažėjimo. Ir tai yra tų seklių telkinių, kur maža vandens apykaita ir didelis dumblo sluoksnis, problema“, – paaiškina mokslininkas.

Foto: Shutterstock

Dr. T. Virbickas tęsia, kad įtakos deguonies kiekiui vandens telkinyje mažėjimui turėjo karšta ir sausa vasara. GRYNAS.lt jau rašė, kad pernai ilgai trukusios sausros Lietuvoje kaip reikiant išdžiovino mažesnius vandens telkinius, buvo nukritęs vandens lygis. Dr. T. Virbickas aiškina, kad kuo mažesnis vandens lygis vandens telkinyje, tuo mažesnis vandens tūris. Nuo vandens tūrio priklauso, kaip greitai naudojamas ir išnaudojamas deguonis vandens telkinyje.

„Kuo mažesnis vandens tūris, tuo greičiau išnaudojamas deguonis, esantis vandenyje. O jautriausiai į deguonies trūkumą reaguoja žuvų jaunikliai“, – pabrėžia mokslininkas.

Deguonies kiekiui padidinti yra kelios alternatyvos

Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugija dūstančias žuvis ėmė gelbėti kompresoriumi pūsdami orą į vandens telkinį. Dr. T. Virbickas sako, kad efektyviausias būdas padidinti deguonies kiekį vandens telkinyje yra daryti vadinamąjį vandens fontaną.

„Tai kai iš po ledo yra siurbiamas vanduo ir purškiamas į orą, krenta ant ledo į kitą eketę. Pūstas į orą jis prisisotina deguonimi ir krenta į kitą eketę. Kol siurblys veikia, tol ta prakirsta eketė neužšąla. Nes paprastas ekečių kirtimas, esant labai neigiamai temperatūrai, nėra veiksmingas: eketė žaibiškai vėl užsitraukia ledu ir efektas labai mažas. Nebent bus išpjautas didelis ledo gabalas, kad atsivertų didelis vandens paviršius“, – aiškina mokslininkas.

Žuklė

Dar viena alternatyva, kuri yra leidžiama ir žvejų mėgėjų taisyklėse, ir kurią Panevėžio žvejams siūlė aplinkosaugininkai – žuvų sėmimas iš ekečių su samčiais.

„Tokiu būdu, viena vertus, sumažėja žuvų tankis ir kitoms lieka daugiau deguonies. Kita vertus, jei žuvis gaišta, ji pūva, o pūdama ji dar daugiau deguonies suvartoja ir dar pablogina situaciją“, – komentuoja dr. T. Virbickas.

Tiesa, šiuo metu didžiojoje Lietuvos dalyje yra atodrėkis, todėl po truputį tirpsta ir sniegas, ledas ant vandens telkinių. Anot ichtiologo T. Virbicko, atodrėkio metu pirmiausia pradeda tirpti vandens telkinio pakraščiai, sniego tirpsmo vanduo skverbiasi po ledu. O sniego tirpsmo vanduo yra prisotintas deguonimi, todėl žuvims atsiranda dar vienas šansas išgyventi.