Vienas iš įdomiausių ežerų Lietuvoje nardytojams – Baltieji Lakajai. Kaip pasakojo nardymo instruktorius, Lietuvoje yra vos keletas itin senų ežerų.
„Manoma, kad jie mena ledynmečio laikotarpį. Jų dugno geologiniam susiformavimui įtakos turėjo slinkdami ledynai“, – pasakojo jis. Būtent Baltųjų Lakajų ežero dugne, pasak V. Mažuikos, galima išvysti labai įdomius derinius. Tačiau tam reikės panerti į 30–40 m. gylį.
„Mes tuos darinius vadiname kanjonais“, – pridėjo pašnekovas. Pasakodamas apie Baltuosius Lakajus V. Mažuika paminėjo, kad ežeras yra pakankamai gilus. „Kadangi ežero vanduo yra gana skaidrus, jau nedideliuose gyliuose (3–6 m) matoma daug augmenijos, nemažai žuvies. O panirus giliau (30–40 m) galima pamatyti ir ledynmečio paliktus reiškinius“, – kalbėjo nardymo instruktorius.
Nemažai Lietuvos ežerų po vandeniu ištyrinėjęs nardymo profesionalas taip pat pasakojo, kad Baltuosiuose Lakajuose galima išvysti dar vieną neįprastą reginį – maždaug 20 metrų gylyje vertikaliai stovinčią pušį: „Nardant privirtusių medžių galima aptikti daug kur, tačiau vertikaliai stovinčių – ne“.
Panėrus į Baltuosius Lakajus galima gėrėtis ne tik augmenija, bet ir įvairiausiomis žuvimis. Čia pamatyti galima įprastas Lietuvos ežerams žuvis – lydeką, ešerį, vėgėlę, šamą, lyną, kuojas.
Iššūkis šilumos mėgėjams
Kol Egipte ar Pietryčių Azijoje nardymo entuziastai įpratę prie itin šilto vandens, Lietuvoje dėl pakankamai trumpos vasaros ir vėsaus klimato neretam nardytojui Lietuvos ežerai gali būti iššūkis.
Kaip pasakojo V. Mažuika šilčiausiu vasaros metu ežero vanduo mūsų šalyje prišyla iki 23 laipsnių. Tačiau tokia temperatūra laikosi tik 3–5 m gylio sluoksnyje. Norint nardant išnaršyti ežero gilumą, temperatūra leidžiantis žemyn greitai krinta.
„Jei nersime į 30 metrų gylį, tai ten visuomet 4 laipsniai šilumos. Todėl mūsų negąsdina ir nardymas žiemą, nes ir vasarą giliai neriant šalta“, – prisipažino pašnekovas.
Dar vienas nardytojams svarbus aspektas – matomumas. Nardymo instruktorius aiškino, kad būtent skaidriausio vandens ir geriausio matomumo galima tikėtis ne vasaromis.
„Iš patirties galiu pasakyti, kad nardyti palankiausias metas yra tuomet, kai biologinis aktyvumas vandenyje yra minimalus. Tai – ankstyvas pavasaris ir spalio vidurys, lapkritis. Tuomet matomumas geriausias. Vasaromis, kai vyksta biologiniai procesai, dingsta vandens skaidrumas“, – kalbėjo V. Mažuika.
Pasak jo, matomumas ežere skiriasi nuo gylio. Didesniame gylyje matomumas gali siekti ir 6–9 m, kas Lietuvos nardymo ypatumams yra visai neblogai. Ežero paviršiuje matomumas gali būti ir prastesnis – 3–5 m.
