Didžiausios pūgos Lietuvoje

Į Lietuvą sugrįžusi tikroji lietuviška žiema vienus gyventojus džiugina ir veja į gamtą, kitus verčia susigūžti namuose ant sofos su šilta antklode ir kakava. Pūgos vieniems yra įkvėpimo šaltinis, kitiems – rūpestis, kaip įveikti užpustytus kelius.

Tačiau šiuo metu Lietuvoje vyraujančios oro sąlygos neprilygsta į šalies istoriją įrašytoms pūgoms. Lietuvos meteorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas pasakoja, kad ilgiausiai trukusi pūga Lietuvoje registruota 1969 m. vasario 8-11 dienomis. Tąkart ji stingdė Panevėžį. Ši pūga truko 78 val. 25 min. (daugiau nei tris paras). Pūgos metu vėjo greitis siekė net 16 m/s, o gūsiuose 20 m/s.

Kaip dar vieną labai stiprią stichinę pūgą, sukėlusią šalies masto nelaimę, D. Valiukas įvardija siautusią 1982 metais, sausio 6-7 dienomis. Smarki pūga registruota didesnėje Lietuvos dalyje. Pūtė stiprūs vėjai (15-22 m/s), buvo šalta (oro temperatūra nukrito iki -15 - -18 °C). Esant stipriam vėjui ir žemai oro temperatūrai, jutiminė temperatūra buvo labai žema. Todėl daug žmonių patyrė nušalimus. Buvo užpustyti net respublikinės reikšmės keliai. Net 4-6 dienas negalėjo pravažiuoti transportas.

Tuo metu tai buvo tikra nelaimė, kuri dėl klimato kaitos šiuo metų smogtų dar skaudžiau.

Pūgų Lietuvoje dar tikrai bus

Didelių pūgų Lietuvoje būta ir daugiau, tačiau šios dvi priskiriamos pačioms smarkiausioms pūgoms. Pagal meteorologinių reiškinių klasifikavimą, pūgos gali būti stichinės ir katastrofinės. Kaip aiškina dr. D. Valiukas, yra keli kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada pūga jau yra stichinė.

„Labai smarki pūga kaip stichinis meteorologinis reiškinys yra tada, kai vidutinis vėjo greitis siekia 15-20 m/s, matomumas – mažiau nei 1000 metrų, trukmė – ne mažiau nei 12 valandų. Taip pat pūga dar gali būti kaip katastrofinis meteorologinis reiškinys, kai vidutinis vėjo greitis viršija 20 m/s, matomumas yra mažesnis nei 500 metrų, o trukmė – ilgiau nei viena para“, – paaiškina dr. D. Valiukas.

Tiems, kurie galvoja, kad tokių pūgų Lietuvoje jau tikrai nebebus, D. Valiukas atsako, kad nieko nėra neįmanomo. Ypač turint omenyje klimato kaitos savybes, pagal kurias gamtos reiškiniai tampa vis labiau ekstremalūs ir sunkiai prognozuojami.

„Viskas yra įmanoma, tačiau tikimybė nėra labai didelė, nors niekur nedingsta. Žiema tikrai gali išsilaikyti tokia, kokia yra dabar, su pakankama neigiama temperatūra, krituliais sniego pavidalu. Klimato kaita dar lemia kontrastingumą, ekstremalius reiškinius, todėl tokių pūgų tikrai gali būti. Vis dėlto, anksčiau jos buvo dažnesnės ir tikresnės žiemos palydovės nei dabar“, – tikina mokslininkas.

Jis tęsia, kad dabar pūga dažnai sumaišoma su pustymu: „Labai dažnai pūga sumaišoma su pustymu. Kelininkai dažnai sako, kad bus pūga, o realiai vyksta pustymas, nes jau iškritusį sniegą vėjas nešioja po kelią. Kai būna pūga, turi kristi ir krituliai sniego pavidalu.“

Klimatologas neneigia, kad ir šią žiemą dar galime sulaukti pūgų. Pasak jo, juk dabar – dar tik sausis, kuris yra pakankamai žiemiškas, o prieš akis dar laukia visas vasario mėnuo.

„Pūga šią žiemą tikrai dar kilti. Gal ir ne tokio didelio masto, tačiau pavieniui jų tikrai gali būti. Dar tik sausis, jis pakankamai šaltas. Dar laukia vasaris, tai pūgų kažkur tikrai bus, tik jos, kaip reiškinys, iš anksto nėra prognozuojamas“, – akcentuoja dr. D. Valiukas.

Tačiau tie, kurie nori suprasti, ką reiškia būti pūgos sūkuryje, kviečiami vasario 9 dieną Vilniuje, Liepkalnyje, dalyvauti DELFI rengiamame muzikos festivalyje „Pūga"! Daugybė populiarių atlikėjų šią pūgą padarys labai karštą!

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (105)