Pasak gamtininkų, ne užsilikusios gulbės kelia problemų, o skambinantieji pavojaus varpais – jie tarsi ir gerų paskatų vedini, bet, deja, nežino paukščių biologijos ir fiziologijos. Gulbės dažniausiai neskuba išskristi žiemoti iš ten, kur jas iki šiol maitino žmonės.
Įprasta, kad paukščiai gali be lesalo ramiai ant ledo tupėti ar snūduriuoti net keletą dienų.
Nors gamtosaugininkai prašo pranešti tik apie sužeistus ar luošus paukščius, tačiau jų balsas tarsi lieka tyruose. Dažniausiai gamtos apsaugos pareigūnai, pagal žmonių pranešimus nuvykę į vietą gelbėti gulbių, rizikuodami gyvybe eina ant ledo, o jos pakyla ir nuskrenda arba tiesiog pasitraukia kuo toliau nuo žmonių.
Antai prieš porą metų buvo sulaukta apie 300 skambučių apie tariamai negalinčias paskristi gulbes, bet pasitvirtino tik vienas vienintelis pranešimas. Įsitikinti, ar gulbės yra sveikos, galima joms nuo kranto pasiūlius lesalo.
Kas kita – sužeisti, paliegę, skristi negalintys paukščiai, kurie pasilieka ant ledo ir tuomet, kai sveikieji išskrenda. Jie negali susirasti maisto, alksta ir šąla. Aplinkos ministerija primena, kad apie visus sužeistus, sergančius gyvūnus, kuriems reikia pagalbos, žmonės turėtų pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
