Dirbtinę eglę siūlo naudoti 15 metų
Kasmet artėjant didžiausioms metų šventės gyventojus užgula labai svarbaus sprendimo našta: kokią eglę šiemet puošti? Net ir tie, kurie tradiciškai kasmet puošia dirbtinę eglę ar perka ją gyvą, permąsto galimybę šiais metais įpročius pakeisti. O variantų, kokią eglę puošti, kasmet vis daugėja.
Dar pernai GRYNAS.lt rašė, kad tiems, kurie neapsisprendžia, puošti dirbtinę ar gyvą eglę, aplinkosaugininkai rekomenduoja rinktis ilgametį sprendimą – dirbtinę eglutę.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros doc. dr. Aušra Zigmontienė sakė, kad ir dirbtinės, ir gyvos eglės turi privalumų bei trūkumų.
„Vienaip ar kitaip, kiekviena eglutė turi privalumų ir trūkumų. Manau, kad geriau rinktis dirbtinę eglę, nes nors ji yra iš neperdirbamo plastiko, bet ją perki dažniausiai ne vieneriems metams. Paskaičiuota, kad jei tokią eglutę naudoji ne mažiau kaip 15 metų, aplinkosauginis efektas yra teigiamas. Tuo tarpu perkant kirstinę eglę, deja, bet po Kalėdų ji atsiduria prie konteinerio“, – pernai komentavo A. Zigmontienė.
Kalbant apie gyvą eglę vazone, mokslininkė pabrėžė, kad šis pasirinkimas pasiteisina tokiu atveju, jei gyventojas visą žiemą sugebės eglę išlaikyta gyvybingą ir pavasarį turės galimybę ją pasodinti. Visgi, tikimybė, jog tokia eglė prigis, yra maža. Todėl tiems, kurie neįsivaizduoja Kalėdų be miško kvapo, aplinkosaugininkė siūlė namus pasipuošti eglės šaka.
Dirbtinė nebūtinai yra plastmasinė
Šiemet, renkantis tarp gyvos ir dirbtinės eglučių, doc. dr. A. Zigmontienė taip pat rekomenduoja rinktis ilgametį sprendimą – įsigyti dirbtinę eglę. Tačiau mokslininkė pabrėžia, kad „dirbtinė“, nebūtinai reiškia „plastmasinė“.
„Medinė eglutė yra tikrai puikus, aplinkai draugiškas pasirinkimas. Ypač jeigu ji pagaminta iš medienos atraižų. Tai yra ilgametis sprendimas, galbūt netgi galima sukurti jaukią tradiciją tą medinę eglutę perduoti iš kartos į kartą. Mes patys savo tradicijas ir kuriame“, – sako aplinkosaugininkė.
Vis dėlto, jeigu žmogus labai nori namuose jausti miško kvapą, mokslininkė ir vėl siūlo prisiminti galimybę pasipuošti ir pasikabinti eglės šakelę arba vainiką.
Tiesa, trokštantiems namuose puošti gyvą eglę, tačiau vėliau neturėti rūpesčių, kur dėti ją pasibaigus šventėms, jau keletą metų siūloma užsienyje labai populiari alternatyva – Kalėdų eglės nuoma.
„Kalbant, kokias Kalėdų eglutes ekologiniu požiūriu rinktis geriausia, tai reikia pabrėžti, kad jau keleri metai Lietuvoje populiarėja tradicija, atkeliavusi iš užsienio - nuomoti Kalėdų eglę. Manau, kad tai vienas iš ekologiškesnių variantų, nes jas nuomoja vazonuose, o praėjus Kalėdų „karštinei“, vėl paima, augina ir prižiūri iki sekančių metų“, – pasakoja doc. dr. A. Zigmontienė.
Populiaru eglę nuomotis
GRYNAS.lt pasidomėjo, kiek Lietuvoje populiari nauja paslauga – Kalėdų eglučių vazonuose nuoma. Iš tiesų, pasiūlymų internete galima rasti tikrai ne vieną ir net keliuose Lietuvos miestuose. Skelbimuose rašoma, kad paslaugos tiekėjai eglę atveža į namus, o po švenčių ją pasiima. Eglę galima pasirinkti pagal kiekvieno poreikius: didesnę, mažesnę, retesnę, tankesnę ir pan.
Tiesa, eglių vazonuose nuomą siūlo ne tik privačios įmonės, bet ir valstybinis sektorius. Bene daugiausiai populiarumo jau kelerius metus gyvas egles vazonuose nuomojantis Klaipėdos universiteto Botanikos sodas. Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė pasakojo, kad eglučių vazonuose nuoma yra iniciatyva, pavadinta „Saugau eglutę“. Jos esmė yra ta, kad žmonės išsinuomoja eglę, ją parsiveža namo, džiaugiasi, o pasibaigus šventėms, gali grąžinti ir atgauti pusę sumokėtos sumos. Taip tos eglės, kurių žmonės netyri galimybės pasodinti, neatsiduria prie konteinerių. Be abejo, grąžinti eglutę nėra būtina, jei tik gyventojai patys planuoja ją pasodinti.
Tiesa, ne visos grąžintos eglutės būna tokios pačios būklės, kokios buvo, kai gyventojai jas išsivežė. Tačiau Botanikos sodas vis tiek stengiasi jas atgaivinti, niekur nepersodina, o ir toliau laiko vazonuose (tokiomis sąlygomis, kuriomis eglutė įprato augti).
Botanikos sodas eglutes nuomai augina specialiai, paprastai prireikia 4–5 metų, kad eglutės būtų tinkamos Kalėdoms, nes Botanikos sodo darbuotojai patys jas užaugina iš sėklų ar mažyčių daigelių.
Recepto išlaikyti eglutę gyvybingą nėra
Jei jau nuspręsta Kalėdas pasitikti papuošus gyvą eglę vazone, aplinkosaugininkai ir miškininkai primena, kad labai svarbu ją atitinkamai prižiūrėti ir nupuošus pasodinti. VĮ Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio Raudondvario medelyno viršininkė Rima Žebrauskaitė pasakoja, kad gyvą eglę vazone būtina laistyti, kartas nuo karto vandeniu apipurkšti eglės spyglius. Taip pat negalima jos laikyti šalia radiatorių, stengtis apsaugoti eglutę nuo tiesioginės šilumos ar karščio.
„Geriausia būtų nenešti eglių į šiltą patalpą. Balkone laikyti irgi ne visada tinka, nes balkonai dažnai būna įstiklinti, dar jeigu išeina langai į pietų pusę ir labai švies saulė kokiam, sakykime, vasario mėnesį, ir gali eglę nudeginti, išdžiovinti. Reikia laikyti kuo vėsesniame kambaryje ir kuo trumpesnį laiką“, – akcentuoja specialistė.
Vis dėlto, anot jos, išlaikyti eglutę gyvybingą ir ją nupuošus sėkmingai pasodinti pavyksta ne kiekvienam ir esminio recepto, kaip tai padaryti, nėra.
„Šansų eglę vazone išlaikyti iki jos pasodinimo yra, tačiau tik tam tikras procentas. Yra situacijų, kai ir 7 – 8 metus iš eilės žmonėms pavyksta išlaikyti eglutes per žiemą ir pavasarį ir jas sėkmingai pasodinti, tačiau yra tokių, kurie bando, bet niekaip nepasiseka. Esminio sėkmės recepto, turbūt nėra“, – tikina R. Žebrauskaitė.
Specialistė tęsia, kad tikėtis, jog lapkričio mėnesį papuošta eglė išsilaikys gyvybinga iki Trijų Karalių ir vėliau pasodinta sėkmingai prigis – optimistinis variantas. Anot jos, jeigu eglė laikoma kambaryje, ją pasodinti reikia kuo greičiau.
„Jeigu žemė neįšalus, galima sodinti ir sausio mėnesį. Galbūt reikėtų apsaugoti nuo šalčių, vėjo ir saulės uždengus eglišakėmis. Aišku, jei žemė įšalus, pasodinti neišeis, tai tokiu atveju reikėtų išnešti į šaltesnę patalpą. Gal ne iš karto iš kambario į lauką nešti, o dar kurį laiką palaikyti šaltoje patalpoje, kad nebūtų staigaus temperatūros pasikeitimo. Pripratinti prie lauko, netgi galima eglę su visu vazonu pirmiausia išnešti į lauką, apkasti sniegu vazoną, apdėti eglišakėmis, ar garaže palaikyti“, – rekomenduoja miškininkė.
Eglutę galima įsigyti ir iš miškininkų
Tiems, kurie lieka ištikimi kirtinės eglės puošimui, GRYNAS.lt primena, kad Lietuvoje griežtai draudžiama egles kirsti miške ar laužyti augančių eglių šakas, bet niekas nedraudžia pasirinkti nukirstų eglių šakų kirtavietėje. Tiesa, jei gyventojas turi savo mišką, nusikirsti eglutę jam leidimų nereikia, tik būtina turėti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus. Be to, kaip ir kasmet, eglučių, eglių bei pušų šakų galima įsigyti ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos padaliniuose, apimančiuose visą Lietuvos teritoriją. Kirstas paprastąsias eglutes siūlo visi be išimties įmonės regioniniai padaliniai – dalis girininkijų nedideliuose sklypuose augina eglutes specialiai Kalėdoms, kitose girininkijose – kur tokių sklypų nėra – girininkai kerta miške ten, kur reikia retinti jaunuolynus ir tos eglutės yra perteklinės. Kai kuriose girininkijose gyventojai galės įsigyti ir eglučių vazonuose. Vietų sąrašą rasite ČIA.
