Rezervatas padidės maždaug 45 hektarais
Kaip sakė Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, rengti naują rezervato planavimo schemą iniciatyvos ėmėsi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, siekdama racionaliau tvarkyti teritorijas, atsižvelgti į kai kuriuos vietinių gyventojų pageidavimus, sukonkretinti kai kuriuos reikalavimus dėl augalijos plotų tvarkymo, čia statomų pastatų.
Šiuo metu rezervatas užima apie 18 tūkst. 490 hektarų plotą, yra išsidėstęs per Marijampolės savivaldybės, Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybių teritorijas. Pirmojoje savivaldybėje yra didžiausias plotas – maždaug 10 tūkst. 360 hektarų. Alytaus rajone rezervatas užima beveik 6 tūkst. 960 hektarų, Lazdijų rajone – 1 tūkst. 180 hektarų.
Pagal parengtą rezervato tvarkymo planą jo teritorija padidės maždaug 45 hektarais ties Amalvos pelke Marijampolės savivaldybės teritorijoje.
A.Pranaičio teigimu, čia bus atliekami pelkės atkūrimo darbai, atkurtas Amalvo pelkės vandens lygis, dabar tai padaryta tik rezervatui priklausančios pelkės dalyje, – gamtiniu požiūriu turi būti tvarkoma ir saugoma visa ši šlapynė.
Keičiasi pačiame Žuvinto biosferos rezervate esančio Žuvinto gamtinio rezervato plotas. Pastarasis rezervatas dabar visas yra Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje ir užima 5 tūkst. 982 hektarus. Pagal parengtą naują biosferos rezervato tvarkymo planą keičiasi Žuvinto gamtinio rezervato plotas – prie jo numatyta prijungti 60 hektarų pelkinių miškų ties Saltininkų kaimu Lazdijų rajone. A.Pranaičio tvirtinimu, pagal ankstesnį planą šių pelkinių miškų dalis Lazdijų rajone nebuvo tvarkoma ir prižiūrima vadovaujantis gamtinio rezervato reikalavimais, siekiant tai daryti, visi pelkiniai miškai šiame rezervate turi tapti vientisa teritorija.
Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus pastebėjimu, keisis vieno vertingiausių Suvalkijos miškų – Buktos miško – apsaugos statusas, jame nebeliks miškų ūkio paskirties teritorijų, tad gerokai sumažės visuomenę gąsdinančių plynųjų kirtimų.
„Bene daugiausia dėmesio sulauks Žuvinto palių pakraštys ties Alytaus rajono Ąžuolinių ir Lazdijų rajono Saltininkų kaimais. Čia siekiant atkurti kažkada vešėjusias užliejamas pelkines pievas, numatyti didesni nei ankstesniame plane atkurtini atvirų, krūmais neapaugusių pelkinių pievų plotai. Rezervato direkcija šiose vietose su partneriais vykdo tarptautinio dėmesio sulaukusį labai retos rūšies – meldinės nendrinukės – buveinių atkūrimo projektą. Atkurtų pelkinių pievų plotais galės naudotis ir vietiniai gyventojai, – juose bus leistina ganyti gyvulius“, – pasakojo A.Pranaitis.
Kur bus galima žvejoti, kaip pasikeis reikalavimai pastatams?
Žuvinto biosferos teritorijos planuotojai, rengdami naują šios saugomos gamtos teritorijos tvarkymo planą, atsižvelgė į Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančio Žaltyčio botaninio zoologinio draustinio vietinių gyventojų jau kelerius metus teikiamą prašymą leisti žvejoti Žaltyčio ežere.
Pagal naują planą šio ežero pakrantės atskirose zonose bus leidžiama žvejoti nuo kranto.
Kaip sakė rezervato direktorius, viena didžiausių problemų šioje saugomoje teritorijoje – natūralių pievų ir ganyklų spartus nykimas, dalis jų su visa gyvūnija ir augalija yra suariama, o kita apauga krūmais: „Naujoje planavimo schemoje didelė dalis tokių svarbiausių teritorijų yra pažymėtos kaip reguliuojamos sumedėjusios augalijos plotai. Tad žemės savininkams, norintiems kirsti medžius ar krūmus ne miško žemėje, bus kur kas aiškesnė situacija.“
Remiantis naujuoju rezervato tvarkymo planu, numatomi supaprastinti architektūriniai reikalavimai statomiems naujiems pastatams.
Anot A.Pranaičio, bandymas saugomoje teritorijoje statyti etnografinio stiliaus namus nelabai pasiteisino, gyvenimo standartai jau kiti ir nėra prasmės biosferos rezervate žmones versti statyti tokius namus. Todėl planuojama apsiriboti tik siūlymais naudoti tradicines pastatų spalvas, nebenurodinėjant, pavyzdžiui, kokio dydžio turi būti langai ir į kelias dalis padalyti.
Žuvinto biosferos rezervato planavimo schema parengta šio mėnesio pradžioje, apie tai informuojama rezervato tinklalapyje, o su ja susipažinti galima rezervato direkcijoje, pasiūlymų laukiama iki lapkričio 12-osios. Juos galima teikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, rezervatui, schemos rengėjui – viešajai įstaigai Gamtos paveldo fondui.
Rezervato tvarkymo planą turi patvirtinti Vyriausybė.
