Į platųjį pasaulį išleisti ruoniukai Lietuvos jūrų muziejuje atsidūrė po to, kai buvo pastebėti ir pagauti besiblaškantys Baltijos jūros pakrantėje. Lietuvos jūrų muziejus Baltijos pakrantėje aptiktus ruoniukus priglaudžia kasmet. Pavyzdžiui, 2015 m. buvo rasti ir slaugyti 9, 2016 m. – 6, 2017 m. – 2, o šiemet – net 14 jauniklių.
Deja, ne visus ruoniukus pavyksta išgelbėti. GRYNAS.lt primena, kad kiekvienais metais pajūrio svečiams ir vietiniams gyventojams paplūdimyje tenka rasti nugaišusių ruonių. Ruonių žūtys Baltijos jūroje yra didelė ir skaudi problema gamtininkams, gyvūnų mylėtojams. Kasmet žiniasklaidoje pasirodo ne vienas pranešimas apie į krantą išmestą sužeistą arba jau nugaišusį ruonį. Pavyzdžiui, pernai, 2017 metais, Baltijos jūros pakrantėje tik per gegužės mėnesį suskaičiuoti net 25 negyvi ruoniai (Lietuvos jūrų muziejaus duomenimis, iš viso pernai žuvo 41 ruoniukas). Kaip tąkart teigė naujienų agentūra BNS, 2017-ieji – rekordiniai metai, kalbant apie nugaišusių ruonių skaičių: 2016 metais rasti 9 negyvi ruoniukai, 2015 metais – 13. Ant daugelio šių žinduolių aptikta durtinių, šautinių žaizdų. Aplinkosaugininkų įsitikinimu, dauguma ruonių galėjo būti nužudyti žvejų verslininkų, kurie kaltina ruonius, kad šie išgaudo Baltijos jūros žuvį.
Gyvi ruoniukai patenka į Lietuvos jūrų muziejų, kur juos prižiūri, moko valgyti (kai ruoniukai dar jaunikliai), gydo, augina Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas. Pilkųjų ruonių reabilitacijos programą sudaro jauniklių sugavimas, gydymas, šėrimas, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymas. Apgyvendinti muziejaus karantino baseinuose ruoniukai gydomi, šeriami per zondą, kol išmoksta ėsti žuvį. Jų augimo ir stiprėjimo procesas užtrunka apie 8 mėnesius. Kai jaunikliai sustiprėja ir priauga reikiamą svorį (apie 40 kg), išleidžiami į laisvę.
