GRYNAS.lt skaitytojai, keliaudami lankyti artimųjų kapų, užfiksavo pavasarinių kadrų. Įvairiuose Lietuvos kampeliuose gamta nepripažįsta rudens ir elgiasi tarsi pavasarį: skleidžiasi žydinčių augalų žiedai, žaliuoja šakos. Skaitytojai teiraujasi, kas vyksta gamtoje, ir kokių pasekmių augalams gali turėti ankstyvas jų prabudimas.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius ramina gyventojus sakydamas, kai tai – tikrai nėra visuotinis reiškinys, o tik pavieniai atvejai, kuriems įtakos turėjo rudens viduriui nebūdinga pakankamai aukšta oro temperatūra.
„Negalėčiau meluoti ir sakyti, kad pavasaris, tačiau iš tikrųjų orai per daug šilti užsitęsė. Dabar yra keliolika laipsnių šilumos. Praktiškai visi augalai pasiruošė žiemai, sukaupė energijos (paprastai tam reikia beveik pusės metų) tam, kad atšalus išgyventų, o pavasarį staiga, be jokios mitybos, be energijos gavybos, būtų galima pradėti gyvenimą. Pradėti kelti stiebus, žydėti ir pan. Bet taip įvyko, kad orai šilti ir augalai reaguoja į aplinką. Be abejo, ne visi augalai, tačiau, pavyzdžiui, kiaulpienės – jos vėl žydi, pajūrinė našlaitė, erškėčių žiedai skleidžiasi, šalia raudonuojančių jų vaisių. Žinoma, tai nėra visuotinis reiškinys, greičiau, būdingas tik pavieniams augalams“, – paaiškina gamtininkas.
Pašnekovas tęsia, kad augalai, ko gero, dar nėra energetiškai užmigę ir vis dar maitinasi iš grunto, pievos. Tai galima spręsti iš vis dar žalių žolinių augalų lapų. Tačiau S. Paltanavičius kelia klausimą, ką toks atsigavimas duoda augalams: „Tikrai visi tie žiedai neužmegs vaisių, tačiau, pavyzdžiui, kiaulpienių pūkai su sėklomis yra išnešiojami, o jie yra daigūs.“
Anot gamtininko, didelės įtakos tolesnei augalo raidai ir jo žydėjimui pavasarį dabartiniai reiškiniai neturėtų turėti.
„Tų žiedų yra labai nedaug, jie nemezga vaisių, sėklų, tai išnaudojama tikrai ne visa energija. Teko kai kuriuos augalus stebėti, pavyzdžiui, žalčialunkį, kurį teko rasti žydintį pernai per Kalėdas, kai įprastai jis turėtų žydėti kovo mėnesį. Pavasarį jis žydėjo pilnai. Visi žiedai buvo prasiskleidę“, – prisimena S. Paltanavičius.
Kita vertus, pasak pašnekovo, visa tai, kas šiuo metu vyksta gamtoje, nėra atsitiktinumas: „Gamta klaidų nedaro. Jeigu gamtoje matome, kad kas nors blogai, tai ieškokim žmogaus rankos ženklo.“
