Taikus sambūvis su vilkais
Vilkų medžioklės limitas šiam medžioklės sezonui nustatytas pagal pakeistas Vilko apsaugos plano taisykles. Plano pakeitimus rengusi darbo grupė pasiūlė intensyviau ir objektyviau atlikti vilkų populiacijos stebėseną ir geresnį medžioklės reguliavimą. Užtikrinant palankią vilko rūšies apsaugos būklę, numatyta siekti maksimaliai taikaus plėšrūnų sambūvio su žmogumi.
Plano rengėjai apsisprendė, kad Lietuvoje vilkų populiaciją turi sudaryti 31–62 besiveisiančios šeimos, kuriose gyvena nuo 250 iki 500 individų. Planuojant vilkų populiacijos naudojimą, numatyta atsižvelgti į vilkų populiacijos būklės stebėseną ir ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą.
„Vilkų sumedžiojimo kvota nustatoma pagal optimalų populiacijos dydį. Jis priklauso nuo šalies gamtinių sąlygų, žvėrių gimstamumo, išgyvenimo rodiklių. Darbo grupės nariams sutarus, Vilko apsaugos plane atsirado nuostata, kad Lietuvoje optimalu būtų išsaugoti 31–34 vilkų šeimas. Jei matysime, kad populiacija mažėja, turės mažėti ir limitas“, – portalui GRYNAS.lt sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Vilkai atsiveda 8 ar net 9 jauniklius, o išgyvena vidutiniškai pusė jų, tačiau darbo grupė nusprendė išgyvenamumo rodiklį sumažinti iki 3,25. Jis naudojamas vilkų medžioklės limitui apskaičiuoti.
Visus metus kaups duomenis
Ankstesniame Vilko apsaugos plane buvo numatyta, kad nepavykus pagal pėdsakus sniege suskaičiuoti vilkų, limitas negali būti didinamas, todėl keli metai iš eilės nebuvo leidžiama sumedžioti daugiau kaip 60 vilkų.
Viceministras M. Norbutas pripažįsta, kad vilkų apskaita iki šiol vykdavo stichiškai, dėl to net keletą metų iš eilės duomenų apie vilkų skaičių nepavykdavo surinkti – nustatant medžioklės limitą tekdavo remtis ankstesne kvota.
Pirmas žingsnis vilkų apskaitai tobulinti buvo žengtas šiemet – nuolatiniuose apskaitos maršrutuose vilkai buvo stebimi du mėnesius. Kiti darbo grupės pasiūlyti populiacijos tyrimo būdai bus pradėti taikyti šį rudenį.
„Požiūris į vilkų skaičiavimą keičiasi iš esmės. Sakome, kad norint surinkti tikslius duomenis apie vilkus, apskaitą reikia vykdyti visus metus, o ne vieną dieną. Įpareigojome medžiotojus ir miškininkus pranešti apie visus pastebėtus vilkus, be to, sumedžiojus vilką, privaloma atnešti ištirti žvėries dantį. Tyrimai padės objektyviai įvertinti vilkų populiacijos sveikatos būklę, amžių. To reikia užtikrinant rūšies apsaugą“, - tvirtina M. Norbutas.
Paskirstė pusę limito
Ar bus leidžiama naudoti likusią 50 vilkų sumedžiojimo kvotą, ministerijos specialistai spręs medžioklės sezono pabaigoje.
„Matysime, kokia sparta vyks vilkų medžioklė. Vilką nėra lengva sumedžioti, tai gudrus žvėris, bet jei jų yra daug, tai ir sumedžioti turėtų būti lengviau. Metų pabaigoje nuspręsime, ar skirti papildomą limitą toms savivaldybėms, kur vilkai daro didžiausią žalą“, - sakė viceministras M. Norbutas.
Ministerijos duomenys rodo, jog dažniausiai vilkai gyvulius pjauna Šilalės ir Vilkaviškio savivaldybėse. Per paskutinius 5 metus Šilalėje vilkai siautėjo 142, o Vilkaviškyje – 109 kartus. Klaipėdos rajono, Alytaus rajono ir Varėnos, Rokiškio, Anykščių, Ignalinos, Biržų ir Lazdijų rajonų savivaldybėse vilkai ūkinius gyvūnus pastaraisiais metais puldinėjo nuo 50 iki 100 kartų. Kalvarijos, Kaišiadorių, Kupiškio, Ukmergės, Trakų, Tauragės, Elektrėnų, Molėtų, Širvintų, Prienų rajonų savivaldybėse buvo fiksuota po 26–49 ūkinių gyvūnų užpuolimus.
Ieškos lėšų prevencijai
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet vilkai papjovė 70 mažiau gyvulių nei praėjusiais metais. 2017 m. iš viso buvo papjauta 918 naminių gyvulių, o šiemet – 848, tačiau vilkai naminius gyvulius ganyklose puolė devynis kartus daugiau. Nedideli ir žalos pokyčiai, todėl ministerijos specialistai daro išvadą, jog žmogaus ir vilko sugyvenamumo rodiklis iš esmės nepasikeitė.
Aplinkos ministerija pranešė, kad ministras K. Navickas su žemės ūkio ministru Giedriu Surpliu pasirašė dviejų ministerijų ketinimų protokolą dėl ūkinių gyvūnų apsaugos nuo vilkų prevencinėms priemonėms taikyti ir jas skatinti. Susitarimas vadinamas istoriniu, ners pirmą kartą bus siekiama kartu sumažinti vilkų daromą žalą naminiams gyvuliams, puoselėjant žmogaus ir vilko, kaip svarbios natūralios miško ekosistemos dalies, darnų sambūvį, užtikrinant šiai saugomai rūšiai palankią apsaugos būklę.
Viceministras M. Norbutas abejoja, ar ūkininkai tikrai supranta, kaip saugoti savo gyvulius nuo vilkų.
„Žinau atvejų, kai ūkininkai avių bandą aptveria metro aukščio elektriniu piemeniu ir mano, kad vilkas jo neperšoks. Netgi taikant adekvačias prevencijos priemones, gali būti, kad vilkas sugalvos jas apeiti – tai pakankamai gudrus gyvūnas. Galima laikyti specialių veislių šunis, bet ūkininkai jų neperka dėl to, kad brangūs“, – svarstė viceministras.
M. Norbuto duomenimis, ūkininkai dažnai nepraneša apie vilkų išpuolius, nes mano, kad sunku gauti kompensaciją arba turi priežasčių slėpti nelegaliai laikomus gyvulius, dėl to kartu su Žemės ūkio ministerija bus tariamasi, kaip supaprastinti kompensacijos už vilkų padarytą žalą skyrimo procedūras.
„Mums labai svarbu turėti tikrus duomenis apie pastebėtus vilkus, nes naudojame juos kaip pagrindą politiniams sprendimams priimti“, – GRYNAS.lt sakė aplinkos viceministras.
Mokslininkai vieningi: medžioti būtina
Peticijoje reikalaujama saugoti vilkus ir mažinti jų medžioklės kvotas. GAA „Baltijos vilkas“ dirbantys visuomenininkai Vilko apsaugos planą prilygino kai kuriose Rytų Europos šalyse galiojantiems dokumentams, leidžiantiems naikinti vilkus kaip kenkėjus.
Tačiau mokslininkai vienu balsu tvirtina, kad vilkus medžioti būtina, ir netgi siūlo visiškai atsisakyti medžioklės kvotų. Tokį siūlymą nuo Gamtos tyrimų centro Vilko apsaugos planą rengusiai Darbo grupei buvo pateikęs vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Linas Balčiauskas.
Žmogus nekaltas, kad vilkas alkanas
Mokslininkas tvirtina, jog trejus metus medžiotojų, ūkininkų, gamtininkų, miškininkų ir net pačių GAA „Baltijos vilkas“ narių rinkti duomenys rodo Lietuvoje esant gerokai daugiau vilkų, nei viešai teigiama.
„Sakykime, kad jų yra 500. Toks skaičius Lietuvai yra gerokai per didelis. Kodėl mes turime veisti vilkus, kai mūsų kaimynai juos medžioja? Latviai turi trigubai didesnę kvotą ir gali būti, kad ją dar didins, Baltarusija už sumedžiotus vilkus moka premijas. Kai vilkų tikrai 2005 metais buvo apie 200, tokios žalos jie nedarė ir nebuvo visuomenės susipriešinimo. Nuo 2006 metų aiškinama, kad vilkai tuoj išnyks, bet jie sėkmingai dauginasi, o pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie registruojamus didesnius vilkų skaičius. Netgi miškuose įrengtos kameros užfiksuoja 8–9 vilkų gaujas, ir gana dažnai“, – sakė dr. L. Balčiauskas.
Pasak L. Balčiausko, negali būti kaltas žmogus dėl to, kas vilkas alkanas, todėl nėra reikalo nieko apie gyvulius neišmanantiems ir gal net niekada kaime nebuvusiems visuomenininkams aiškinti, kaip ūkininkai turi saugoti gyvulius.
„Jie neįsivaizduoja, ką reiškia kiekvieną vakarą 3 km parsivesti į tvartą karvę. Matau tik vieną problemos sprendimo būdą: reikia sumažinti vilkų skaičių“, – tvirtino biologas L. Balčiauskas.
Netaps žmogėdromis?
Kad laukinių žvėrių populiacijas reguliuoti būtina, įsitikinęs ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Ekologijos ir aplinkotyros centre dirbantis profesorius Alius Ulevičius. Visi žvėrys pridaro žalos, jei jų prisiveisia per daug.
Komentuodamas pastarųjų dienų įvykius, kai įvairiose Lietuvos vietose prabilta apie vilkus, sekančius žmones, puolančius jų augintinius, profesorius tikino nežinąs nė vieno atvejo nei Baltijos šalyse, nei Skandinavijos kraštuose, kad vilkai užpultų žmones, nebent tai buvo labai seniai ir kur kas labiau laukiniuose kraštuose, nei Lietuva.
„Visada jie eidavo prie namų, jei tik būdavo galimybė. Žmonių užpuolimas – retas dalykas, bet niekas negali būti tikras, kad vilkas nesusirgs pasiutlige ir netaps agresyvus. Tai labai protingas žvėris, jis jaučia, kuris žmogus silpnas – sunkiai einantis ligonis, ar padauginęs alkoholio. Tam tikromis aplinkybėmis tai gali būti priežastis pulti, tačiau kol kas nematau grėsmės, kad vilkai Lietuvoje gali tapti žmogėdromis“, – tikino prof. A. Ulevičius.
Pasak profesoriaus, vilkai turi įgimtą žmogaus baimę ir mes privalome ją palaikyti, todėl negalime uždrausti vilkų medžioklės. Kai baimė dings, susilauksime bėdos. Yra daugybė pavyzdžių, kas atsitinka, kai laukiniai žvėrys pradeda nesibaiminti žmogaus. Šiaurės Amerikoje, Aliaskoje, kur į namus ateina juodosios meškos, parkuose vaikšto briedžiai ir elniai, iki nelaimės dažnai būna tik vienas žingsnis.
„Todėl ir mes neturėtume pamiršti, kas yra vilkas. Tačiau palaikau „Baltijos vilko“ argumentus, kad ūkininkai turėtų labiau saugoti savo gyvulius. Antpuolių padaugėjo tik dėl to, kad laukuose laikoma daugiau lengvai pasiekiamų gyvulių, pirmiausia avių. Antra vertus, turėtume palaikyti tokio lygio vilkų populiaciją, kad jie kuo mažiau mums pridarytų problemų“, – įsitikinęs prof. A. Ulevičius.
