Įvairių stilių maldos namai akį traukia savo formomis, medžiagomis, įspūdinga ir jų istorija. Kiekvienas senovinis pastatas yra svarbus architektūros palikimas, ryškus mūsų valstybės kultūros pėdsakas, jungiantis praeitį su dabartimi.

Pravažiuojant pro miestus ir miestelius, verta stabtelėti jau vien dėl bažnyčių, pasigrožėti jomis, susipažinti su istoriniais faktais, atskleidžiančiais daug įdomių detalių.

Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, iškilusi XIX amžiaus antroje pusėje, virto nuostabiu neogotikos ansambliu su prancūzų, anglų, belgų ir latvių skulptorių darbais, didžiuoju altoriumi, krištoliniais skliautais, vargonais, varpinės bokštu.

Skarulių bažnyčia (Jonava)
Foto: Miglės Trainienės nuotr.

Baroko bruožų turinti Pasvalio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia iškilo XVIII amžiaus pabaigoje, 1851 metais ją pašventino garsusis vyskupas, blaivybės sąjūdžio pradininkas Motiejus Valančius, o 1907 metais buvo pastatyta varpinė.

Švč. Trejybės bažnyčia Panemunio miestelyje (Rokiškio r.) pastatyta 1936 metais iš akmenų ir plytų mūro. Šie neogotikinio ir neoromaninio stilių maldos namai su bokštu ir varpine buvo suprojektuoti vietoje anksčiau stovėjusios bažnyčios, kuri sudegė 1915 metais.

Seniausia Lietuvoje medinė bažnyčia yra Palūšėje (Ignalinos r.) - ji iškilo XVIII amžiaus viduryje, o 1800 metais buvo pastatyta aštuoniakampė varpinė, kurios forma primena pilies sargybos bokštą – Lietuvoje tokių varpinių daugiau nėra. Palūšės bažnyčia, varpinė, koplytėlė ir tvora – vienas gražiausių medinės architektūros ansamblių mūsų šalyje, traukiantis ir užsienio turistus.

Kupiškio neogotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia pastatyta 1914 metais, o vidus įrengtas tarpukario laikotarpiu – jis buvo papuoštas trimis altoriais, pasirūpinta plieniniais varpais. Įspūdingi du bokštai, kuriuos galima pamatyti iš labai toli. Šiuo metu bažnyčioje yra penki altoriai, joje vienu metu gali sėdėti daugiau nei 700 maldininkų.

Dar prieš iškylant šiai bažnyčiai gaisrai sunaikino medinius maldos namus. Kupiškio bažnyčios kunigu buvo paskirtas garsus poetas ir dvasininkas Antanas Strazdas - su pertraukomis nuo 1790 iki 1814 metų.

1935 metais pastatyta Andrioniškio miestelio (Anykščių r.) Šv.apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia išsiskiria savo įspūdingu akmeniniu fasadu, kurį kartą pamatęs nesupainiosi su jokiais kitais maldos namais.

Elektrėnų bažnyčia
Foto: Miglės Trainienės nuotr.

Iš senesniais laikais iškilusių maldos namų dėmesį traukia ir Anykščių, Molėtų, Birštono, Prienų, Ukmergės, Garliavos (Kauno r.), Pandėlio (Rokiškio r.,), Skapiškio, Adomynės (Kupiškio r.), Daugailių (Utenos r.), Kaltanėnų, Labanoro (Švenčionių r.), Stirnių, Videniškių (Molėtų r.), Ceikinių (Ignalinos r.), Antaliepės (Zarasų r.), Pakražančio (Kelmės r.), Papilio (Biržų r.), Skarulių (Jonava), Kėdainių, Juosvainių (Kėdainių r.), Juodkrantės ir kitos bažnyčios.
Didelį įspūdį sukelia ir naujausiais laikais iškilusios moderniosios architektūros bažnyčios – Elektrėnų, Utenos, Domeikavos (Kauno r.).