GRYNAS.lt domisi, kas planuojama daryti dėl į Nevėžį plūstančių nuotekų, kokia upės vandens būklė ir kokia žala gamtai padaryta?
Įtaria nelegalią veiklą
Kėdainių miesto gyventojai išsigandę dėl savo mylimo Nevėžio būklės ir kenčia nuo didelio dvoko. Į upę jau daugiau nei trys savaitės iš „Kėdainių vandenų“ nuotekų valymo įrenginių teka iki galo neišvalytos nuotekos. Įmonės „Kėdainių vandenys“ direktorius Kęstutis Vaitkevičius aiškina, kad nuotekos nėra iki galo išvalomos dėl to, jog į įmonės valymo įrenginius nelegaliai pateko didelis kiekis nevalytų nuotekų, dėl kurių sutriko valymo įrenginių veikimas.
„Kažkas nesąžiningai pasidarbavo. Ar nuotekų tiekėjai, ar tie, kurie gali prieiti prie nuotekų vamzdynų. Ar sąmoningai atsikratė teršalų, o gal visiškai apie tai negalvodami išleido“, – pasakoja K. Vaitkevičius.
Anot „Kėdainių vandenų“ direktoriaus, į nuotekų valymo įrenginius pateko tokio užterštumo nuotekos, kad bendras valymo įrenginiuose esančių nuotekų užterštumas padidėjo 2 – 2,5 karto. Kaip aiškina pašnekovas, toks didelis užterštumas sutrikdė nuotekų biologinio valymo įrenginių veikimą: žuvo didžioji dalis bakterijų, valančių nuotekas: „Paprastai aiškinant, nuotekas valo bakterijos. Kai užterštumas per didelis, jos miršta. Niekas nebevalo.“
K. Vaitkevičius pabrėžia, kad įmonė jau kreipėsi į policiją dėl galimai nelegalaus didelio kiekio nevalytų nuotekų pylimo į nuotekų valymo įrenginius.
„O savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą. Kiek žinau, kai kurie darbuotojai jau pirmadienį eis į apklausą. Mes pagal savo siurblinių darbo grafikus matome, kada būna padidėjęs intensyvumas. Jeigu siurblinės nukrypsta nuo įprasto intensyvumo, vadinasi, padidėjęs nuotekų kiekis“, – apie įvykį rugpjūčio pabaigoje pasakoja „Kėdainių vandenų“ vadovas.
Į upę vis dar teka nepilnai išvalytos nuotekos
Kėdainiečiai filmuota ir fotografuota medžiaga, kaip į Nevėžį plūsta nepilnai išvalytos nuotekos, pradėjo dalintis rugpjūčio paskutinėmis dienomis. Tačiau užterštumas „Kėdainių vandenų“ nuotekų valymo įrenginiuose išaugo kur kas anksčiau. Anot K. Vaitkevičiaus, dar rugpjūčio 21 dieną pastebėta, kad valymo įrenginiai patiria didesnes apkrovas nei turėtų. Pašnekovo teigimu, iš valymo įrenginių paėmus mėginį išsiaiškinta, kad nuotekų užterštumas viršija bazinę užterštumo normą. Tarša viršyta 6,50 karto.
Tiesa, K. Vaitkevičius akcentuoja, kad neišvalytos nuotekos į Nevėžį pradėjo tekėti vėliau, kai valymo įrenginiai nebeatlaikė taršos. Vėliau pastebėta, kad pro nuotekų išleistuvą teka blogai išvalytos nuotekos. Tuomet, pasak „Kėdainių vandenų“ direktoriaus, įmonė atliko išleidžiamo vandens tyrimą. Dar po 7 dienų (tiek laiko trunka vandens tyrimai) sužinota, kad išleidžiamų nuotekų užterštumas didesnis už leidžiamą.
„Kvietėme mokslininką, pabandėm dozuoti geležies chloridą siekiant sumažinti taršą, pabandėm naudoti antiputokšlį, kad upėje vanduo neputotų, pradėjom naudoti biopreparatus, bet negavom teigiamo rezultato, tai kvietėmės kitą mokslininką. Pradėjom eksperimentuoti su kitais bioprepatais.
Vieno recepto, kaip atgaivinti tą gyvybę nėra, pirmiausia, bandome atskirose talpose, ir jei pasiteisina, naudojame visuose valymo įrenginiuose“, – apie bandymus sumažinti taršą pasakoja „Kėdainių vandenų“ direktorius.
Tiesa, K. Vaitkevičius pripažįsta, kad nepilnai išvalytos nuotekos ir toliau teka į Nevėžį: „Yra pastoviai bėgantis srautas, jo sustabdyti negalima. Nuotekos nėra pilnai išvalytos ir jos vis dar teka į upę“, – sako „Kėdainių vandenų“ vadovas, pridurdamas, kad šiuo metu nuotekų valymo įrenginiai jau išvalo apie 91 proc. užterštumo.
Žalos upei nefiksuoja
Nevėžio būkle ir „Kėdainių vandenų“ nuotekų užterštumu susidomėjo ir Aplinkos apsaugos departamento Kėdainių aplinkos apsaugos inspekcija. Tiesa, ji apie situaciją sužinojusi iš socialinių tinklų ir rugpjūčio pabaigoje gavusi pranešimą iš bendrojo pagalbos centro. „Kėdainių vandenys“ į aplinkosaugininkus nesikreipė.
Inspekcijos vyriausiasis specialistas Albertas Narvidas pasakoja, kad dar prieš įvykį Nevėžio upėje buvo paimtas mėginys planiniam upės vandens kokybės tyrimui (rugpjūčio 14 dieną). Tąkart vandens užterštumas nebuvo padidėjęs. Rugpjūčio pabaigoje (27 dienos vakare) gavę pranešimą, aplinkosaugininkai paėmė dar vieną mėginį, kaip reikalaujama metodikoje, vieno kilometro atstumu nuo nuotekų išleidimo vietos.
„Kai mes pirmą kartą, po atsitikimo, darėme tyrimus, galvojome, kad tarša padidėjusi dėl skalbimo priemonių didelio kiekio. Tai šalia bendrųjų tyrimų (organikos, azoto, fosforo kiekių) darėme ir skalbimo priemonių kiekio tyrimus. Bet rezultatai buvo tokie, kad skalbimo priemonės neviršija normatyvų. Dėl kitų chemikalų – įmonė nepasakė, ko mums dar galima ieškoti, o mes patys irgi nežinome, kas ten pas juos nutiko, ir ko mums ieškoti“, – aiškina aplinkosaugininkas.
Anot A. Narvido, aplinkosaugininkai tyrė nuotekų užterštumą nuotekų išleistuve ir užterštumą pačiame Nevėžyje. Tyrimų rezultatai rodo, kad išleistuve yra tris kartus padidėjęs organinių teršalų kiekis, o upėje (vieno kilometro atstumu nuo nuotekų išleidimo vietos) teršalų normos nėra viršijamos. Vis dėlto, kaip patvirtina A. Narvidas, padidėjusio užterštumo nuotekos teka tiesiai į Nevėžį, kur jas filtruoja upės vanduo. Per parą į Nevėžį išleidžiama apie 5 – 6 tūkst. kubinių metrų nepilnai išvalytų nuotekų. Pirminiais skaičiavimais, viena diena taršos bendrovei gali kainuoti apie 700 eurų.
„Bėga blogai išvalytos nuotekos, kurios žmogui tikrai atrodo negražiai, sklinda nemalonus kvapas, vanduo drumstas. Jau 16 parų bėga daugiau mažiau neišvalytos nuotekos“, – skaičiuoja pašnekovas.
Už kiekvieną parą, kai į Nevėžį teka nepilnai išvalytos nuotekos, aplinkosaugininkai „Kėdainių vandenims“ skaičiuoja padidinto tarifo taršos mokesčius.
„Tinkamai neišvalytos nuotekos išleidžiamos per išleistuvą, kuris turi taršos leidimą. Tai šiuo atveju įmonei skaičiuojami taršos mokesčiai padidintu tarifu, nes normatyvas taršos yra viršijamas. Dešimti kartų didesnis mokestis. Tokios yra mokesčių už aplinkos teršimą nuostatos. Skaičiuojama ne žala, kuri būtų pervedama tiesiogiai į Aplinkos ministerijos sąskaitą, o skaičiuojamas mokestis, kuris eina per VMI“, – aiškina A. Narvidas.
Ekstremalios situacijos neskelbia
Bendrovė „Kėdainių vandenys“ apie nepilnai išvalytų nuotekų tekėjimą į Nevėžį iškart nepranešė ir Kėdainių rajono savivaldybei. Kaip informuoja Kėdainių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Olga Urbonienė, apie situaciją miesto administracija sužinojusi rugsėjo 4 dieną ir sušaukusi posėdį, kuriame buvo tariamasi, kaip nustatyti teršėją, galimai pylusį nuotekas į buitinių nuotekų tinklus.
„Savivaldybė kreipėsi teisėsaugos institucijų pagalbos, kad būtų išsiaiškinta kas yra teršėjas – įmonė ar fizinis asmuo. Rugsėjo 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – GRYNAS.lt pateiktame atsakyme teigia O. Urbonienė.
Anot mero pavaduotojos, šiuo metu atliekami darbai, kad išleidžiamos nuotekos atitiktų normas, aplinkosaugininkai nuolat stebi situaciją, o „Kėdainių vandenys“ atliko būtinus darbus, siekiant pagerinti išleidžiamų nuotekų išvalymo lygį.
„Aplinkosaugininkai pristatė laboratorinių tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad žala aplinkai nepadaryta. Upės ekologinė būklė nuolat stebima, neigiamo poveikio florai ir faunai neužfiksuota, todėl ekologinės nelaimės nėra. Savivaldybėje turi galiojantį ekstremalių situacijų valdymo planą, tačiau šis įvykis neatitinka LRV 2006 m. kovo 9 d. nutarimu nustatytų ekstremaliųjų įvykių kriterijų, todėl nėra pagrindo skelbti ekstremaliąją situaciją“, – informuoja Kėdainių rajono mero pavaduotoja.
Pašnekovė tęsia, kad, pirmiausia, siekiama nustatyti galimus tiesioginius kaltininkus, kurie į buitinius nuotekų surinkimo tinklus galimai pylė didelius teršalų kiekius. Anot O. Urbonienės, savivaldybės prašymu Kauno apygardos prokuratūrai dėl gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nustačius teršėjus, būtų taikoma įstatymuose nustatytos baudos ir pareikalauta žalos atlyginimo visa apimtimi. „Kėdainių vandenys“ atsakingiems asmenims gali būti taikoma administracinė atsakomybė – bauda.
„Bendrovės vadovas buvo įspėtas, kad delsė apie incidentą pranešti institucijoms. Be to, bendrovės valdyba pradėjo darbo pareigų pažeidimo tyrimą, nurodė papildomai peržiūrėti aplinkos apsaugos priemones“, – tvirtina mero pavaduotoja.
Pasak jos, visuomenė buvo informuota, kad maudytis Nevėžyje nepatariama, o geriamąjį vandenį iš čiaupo vartoti yra saugu. A. Narvidas priduria, kad kritusių žuvų nepastebėta, žvejyba Nevėžyje galima, tačiau nepatartina: organiniuose teršaluose esančios bakterijos per žuvis gali patekti į žmogaus organizmą.
Reikia koreguoti ekstremalių situacijų planus
Rugsėjo 13 dieną Vyriausybės valandoje Kėdainių vienmandatėje apygardoje išrinktas Seimo narys Darius Kaminskas aplinkos ministrui Kęstučiui Navickui uždavė klausimą dėl situacijos Kėdainių nuotekų valykloje.
„Gyventojai yra iš tikrųjų labai pasipiktinę ir prašo manęs, kaip seimo nario, pagalbos bei informuoja, kad ir šiandien yra didžiulis dvokas, o Kėdainių vandenų direktorius sako, jog situacija dar pilnai nesuvaldyta – skaidymo bakterijos neatsistačiusios, tad nuotėkos dar neišvalomos. Jūs lankėtės Kėdainiuose. Kaip įvertinote susiklosčiusią situaciją, kai nei savivaldybė, nei aplinkosaugos agentūra nesiėmė jokių priemonių, kol gyventojai nepaviešino filmuotos medžiagos socialiniuose tinkluose. Meras atidavė prokuratūrai tirti tai, kas Kėdainiuose padaryta, bet, manau, tai nėra problemos sprendimas nubausti kaltus, o ne išspręsti problemą, juolab, kad buvo kalbėta, kad valymo įrenginiai nepatenkina viso Kėdainių nuotėkų valymo poreikio. Kas daroma iš Aplinkos ministerijos pusės, kad situacija pasikeistų iš esmės?” - Seime ministrui klausimą uždavė Seimo narys.
Atsakydamas į klausimą ministras kritikos pažėrė „Kėdainių vandenų” vadovams. K. Navickas įsitikinęs, kad jie tinkamai neatliko savo darbą, laiku neinformuodami apie ekologinę nelaimę.
„Vertinu vienareikšmiškai neigiamai. Bet koks išsiliejimas į atvirus vandenis yra didelė žala gamtai. Kitas dalykas, kodėl aš sureagavau ir važiavau į Kėdainius, yra tai, kad „Kėdainių vandenys”, mano nuomone, netinkamai reagavo į šitą situaciją. Pradiniais duomenimis, avarija įvyko dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Buvo labai agresyvios cheminės medžiagos pateiktos į nuotekų tinklus, todėl sutriko valymo įrenginių funkcija. Tačiau pamačius, kad situacija tampa nebevaldoma, jie privalėjo informuoti tiek merą, tiek visuomenę. Jie turėjo valdyti tą ekstremalią situaciją. Aš matau, kad savivaldybės ir vandens tiekimo įmonės su ekstremaliomis situacijomis niekaip nepasimoko iš tų atvejų. Mano kadencija prasidėjo nuo nuotekų avarijos Vilniuje. Mano supratimu, ekstremalių situacijų valdymas neturėtų būti popieriuje. Turi būti aiškiai modeliuojama, kaip valdomos tokios situacijos atsitikus avarijai. Kėdainiuose yra eilė klausimų, kurie mus labai neramina”, - aiškino ministras.
Pakalbintas GRYNAS.lt jis teigė, kad šis įvykis tik dar kartą parodė, kad vandens tiekimo įmonės nėra pasiruošusios suvaldyti panašias situacijas. Be to, K. Navickas pažymi, kad yra būtina keisti ekstremalių situacijų kriterijus.
„Vandens tiekimo įmonė, pamačiusi, kad įvyko avarija, turėjo pirmiausia informuoti savivaldybę, o savivaldybė gyventojus. Nes nevalytos ar apvalytos nuotekos patenka į atvirus vandenis. Tai yra susiję ir su gyvulių girdymu, maudymųsi ir pan. Kitas dalykas – Nevėžis yra išskirtinė upė. Daugelis upių Lietuvoje yra sraunios ir poveikis ateina greitai, o Nevėžis – ne. Todėl imti mėginį upės taršos tyrimams kilometro atstumu nuo išleidimo vietos yra netikslu. Tai yra ekstremalių situacijų kriterijų viena iš spragų. Tai reikia tobulinti. Visos vandens tiekimo įmonės turi turėti ekstremalių situacijų valdymo planus, bet iki šiol tai – tik formalumas. Yra prašymas visiems vandens tiekėjams: peržiūrėti ekstremalių situacijų valdymo planus, atsižvelgiant į konkrečias situacijas. Atsitikus nelaimei, turi būti aiškūs veiksmai, kas turi būti daroma, per kokį laiką ir kas turi būti informuojama ir pan.“, – GRYNAS.lt komentuoja aplinkos ministras.
Nors šiuo metu upėje taršos rodikliai normų neviršija, ar gali būti ilgalaikis poveikis Nevėžiui dėl didelio kiekio organikos, kol kas neprognozuojama.
