Artėjantį rudenį jaučia ne tik žmogus, bet ir gamta. Ornitologai praneša, kad iš Lietuvos jau traukiasi pirmieji paukščiai migrantai. Paukščių migracijos – natūralus, gamtinių priežasčių lemiamas didelės dalies paukščių skridimas į šiltesnius kraštus rudenį ir sugrįžimas pavasarį. Paukščių migracijas stebi ir tiria ornitologai savo stotyse. Viena jų veikia ir Ventės rage, kurioje paukščiai yra žieduojami.
Paukščių migracijos yra rudeninės (kai sparnuočiai skrenda žiemoti į šiltus kraštus) ir pavasarinės (kai paukščiai grįžta į Lietuvą perėti ir praleisti šiltojo metų sezono).
Kodėl paukščiai išskrenda? Ornitologai aiškina, sparnuočiai palieka Lietuvą dėl maisto trūkumo. Anot specialistų, ne visi paukščiai bijo šalčio, o ir žiemos Lietuvoje nebėra tokios šaltos kaip prieš kelis dešimtmečius, tačiau sparnuočiai negali išgyventi be maisto, pavyzdžiui, vabzdžių, kurių žiemą gamtoje nėra.
Didžioji dalis paukščių jau išskrido
Lietuvos gamtos fondo aplinkosaugos specialistas Remigijus Karpuška, kalbėdamas apie paukščių rudeninę migraciją, yra išskyręs vieną labai svarbią datą – rugpjūčio 24 dieną, kuri jau nuo senų laikų žymi paukščių migracijos pradžią.
„Štai rudeniop teturime išskirtą tik vieną su paukščiais susijusią datą - rugpjūčio 24-ąją, šv. Baltramiejaus, arba Gandrų išskridimo, dieną. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – jau artėjančio rudens pranašai. Tai reiškia, kad netrukus danguje išvysime išskrendančių žąsų būrius, išgirsime su gimtosiomis pelkėmis ir pievomis atsisveikinančių gervių trimitus. Kiekvienais metais mes pasitinkame parskrendančius sparnuočius ir į tolimą kelionę išlydime išskrendančius“, – labai poetiškai sparnuočių keliones apibūdino R. Karpuška.
Jau 41 metus paukščius žieduojantis Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys GRYNAS.lt pasakoja, kad iš mūsų šalies intensyviai išskrenda didžioji dalis mums pažįstamų paukščių. Tarp jų – ir baltieji gandrai. Pastarųjų, anot ornitologo, likę tik pavieniai.
„Šiomis dienomis kaip tik prasidėjo šiaurinių pilkųjų zylių, juodųjų zylių, o vėliau didžiųjų, mėlynųjų zylių migracija. Vėliau, spalio antroje pusėje, išskrenda įvairūs grūdlesiai. Dalis mūsų gandrų jau irgi yra Turkijoje. Lietuvoje likusi tik viena kita lakštingala, didžioji dalis jų jau taip pat šiltuosiuose kraštuose“, – vardija V. Jusys.
Pašnekovas tęsia, kad Lietuvos paukščiai pasiskirsto po Pietų Europą, Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus. Europoje švelnėjant žiemoms, kai kurie sparnuočiai žiemoja visai šalia – Lenkijoje. Ornitologas pažymi, kad paukščių migracijos keliai susiklostė evoliucijos eigoje.
Mažėja paukščių srautai
Šimtus tūkstančių paukščių sužiedavęs ornitologas V. Jusys sako, kad vienas didžiausių paukščių migracijos kelių eina palei Lietuvos pajūrį: „Baltijos rytiniu krantu, nors nemažai skrenda ir per vakarinį. Anksčiau šiuo keliu praskrisdavo nuo 1 iki 3 mln. paukščių per dieną.“
Pašnekovas tęsia, kad paukščių žieduotojai, ornitologai pastaraisiais metais pastebi sumažėjusius paukščių srautus. Rugsėjo – spalio mėn. tame pačiame V. Jusio įvardytame migracijos kelyje kai kada užfiksuojama iki milijono praskrendančių sparnuočių per dieną.
„Sužieduotųjų paukščių mažėja. Ši vasara paukščiams turėjo būti gera. Pernai dėl nuolatinio lietaus dalis paukščių jauniklių galėjo žūti, tai šiemet žieduodami mes jau tikėjomės, kad jų bus tikrai daugiau. Pavyzdžiui, pernai per birželį – liepą pagavome 28 tūkst. paprastųjų varnėnų, o šiemet tik 6 tūkst. Ir perinčių varnėnų žymiai sumažėjo“, – pastebi ornitologas.
Pasak V. Jusio, mūsų paukščiai kitose šalyse žudomi dėl maisto: „Juos šaudo, gaudo tinklais, kaip lietuviai žuvis, ir valgo Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose. Šiemet iki rugsėjo pirmosios sužieduota apie 20 tūkst. paukščių Pernai iki rugsėjo pirmos sužieduota apie 45 tūkst. Lietuva, Vokietija, Šiaurės šalys, Britanija – paukščius saugo, skiria pinigų paukščių apsaugai, o Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose juos nužudo.“
Migracijai įtakos turi klimato šiltėjimas
Vis dėlto, ornitologas neneigia, kad paukščių migracijos įpročiams įtakos galėjo turėti šiltėjantis klimatas. Anot V. Jusio, šiek tiek vėliau prasideda rudeninė migracija, kai kurie sparnuočiai keičia migracijos kryptis ir apsistoja šiek tiek arčiau Lietuvos.
„Per trumpą laiką buvo galima pastebėti, kad dalis paukščių žymiai anksčiau grįžta, pavyzdžiui, juodgalvė vienbalsė, visiems gerai pažįstama Lietuvoje vienas gražiausiai čiulbančių paukščių. Anksčiau, prieš 20 – 30 metų, pirmuosius paukščius migrantus pagaudavome gegužės pradžioj ar net balandžio pabaigoj. O dabar kasmet jau sugrįžta kovo pabaigoj – balandžio pradžioj jos sugrįžta. Dalis net žiemoti pasilieka. Prisitaiko ir kiti paukščiai, sugrįžta anksčiau, kai šiltesnis pavasaris, vėliau išskrenda. O dalis paukščių netgi skrenda žiemoti arčiau. Pavyzdžiui, gulbės anksčiau skrisdavo net į didžiąją Britaniją, Olandiją, o dabar yra tokių, kurios į Kauną skrenda žiemoti, prie Kauno hidroelektrinės“, – juokauja pašnekovas.
Ornitologas tęsia, kad dėl šiltėjančio klimato paukščiai anksčiau ir grįžta į Lietuvą: „Jeigu pavasaris nešaltas, (kovo mėnuo), paukščiai, pavyzdžiui, varnėnai, grįžta ir vasario mėnesį, kai kurie net sausio pabaigoj, pavyzdžiui, pilkosios žąsys, pempės, tie patys varnėnai. O šiaip būna, kad pasitaiko tokie metai, jog be balandžio mėnesio nesulaukiam grįžtančių. Nors pirmieji žvalgai vis tiek pasirodo, nors dar ir sniego būna.“
Ornitologai įspėja gyventojus dėl Lietuvoje žiemoti pasilikusių paukščių. Anot jų, sparnuočiai gali lengvai išgyventi mūsų dabartines žiemas, jie tikrai nešals. Dažnai norintys padėti paukščiams peržiemoti parūpina jiems maisto, tačiau ornitologai perspėja, kad tokiu atveju žmogus įsipareigoja visą žiemą maitinti sparnuotį, nes pastarasis greitai įpranta gauti maisto. Paprastai, atėjus pavasariui, sparnuočiai vėl patys ieško kuo prasimaitinti.
Kai kurie pasilieka žiemoti ir Lietuvoje
Kai kurie paukščiai dėl klimato kaitos Lietuvą palieka itin vėlai ir sugrįžta labai anksti. Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius GRYNAS.lt iš visų paukščių išskiria pempes, dažnai besibūriuojančias Lietuvos pajūryje. Anot jo, šie paukščiai pastaraisiais metais mūsų šalį palieka vos mėnesiui – dviem.
„Tie paukščiai, kurie paprastai į šiltuosius kraštus išskrenda vėliau, pavyzdžiui, pempės, tai jų didžiausi būriai, dešimtys tūkstančių, pamaryje gruodžio – sausio mėnesiais matomi iki atšalimo. Maždaug iki sausio vidurio. Palaukusios, kol šalčiai praeis, jos grįžta į Lietuvą, jau vasario antroje pusėje pempes galime matyti čia“, – pasakoja specialistas.
Tačiau pašnekovas akcentuoja, kad yra paukščių, kurie į klimato šiltėjimą reaguoja ne taip stipriai. Tai – ankstyvieji migrantai. Jie klimato pasikeitimus jaučia mažiau nei vėlyvieji migrantai, visą šiltą ar šaltą žiemą praleidžia svetur: „Klimato kaita daugiausiai pasireiškia per šiltesnes žiemas ir labai karštas vasaras. Švelnios žiemos, ko gero, yra pagrindinis veiksnys, paveikiantis ir paukščių migracijos įpročius. Mūsų tolimieji migrantai, tokie kaip kregždutės, gandrai, gegutės, kurie skrenda į žiemoti į Afriką, jie, nepaisant pokyčių, savo migracijos grafikus turi. Pavyzdžiui, gandrai, nors ir ir buvo šilta vasara, išskrido apie rugpjūčio 20 dieną ir dabar jau matome tik pavienius gandrus. Šių paukščių migracijos įpročių pasikeitimas beveik nepastebimas.“
Šiltėjančios žiemos lemia ir tai, kad kai kurie paukščiai visai nebenori apskritai Lietuvos palikti. Jie surado jiems palankę buveinę peržiemojimui – teritoriją palei Kauno hidroelektrinę. Tiesa, paukščiams toks peržiemojimas gali būti pavojingas, nes dažniausiai tokiais atvejais jie maitinami žmonių ir sparnuočių instinktai pasirūpinti maistu labai susilpnėja ar net dingsta. Tokiu atveju, žmonėms nustojus paukščius maitinti, jie labai greitai gali žūti.
„Pokyčiai akivaizdžiai matomi, jie gali būti ne tik sezoniniai, bet ir pastovūs. Puikios sąlygos žiemoti gali būti ties Kauno hidroelektrine. Ten ir ančių, ir gulbių žiemoja dideli kiekiai. Paukščiams maisto ten yra, juolab, kad ir žmogus labai padeda, veždamas grūdus ir kitas kultūras. Tokių paukščių migraciniai instinktai yra labai atbukę: kam skristi, jei maisto pakanka? Nes maistas yra pagrindinė migracijos priežastis. Apie klimato kaitą liudija ir pietinės rūšys, kurios po truputį atrandą vietą mūsų šalyje“, – aiškina S. Karalius.
Unikali galimybė pažinti paukščius
Lietuvoje ornitologija ir paukščių stebėjimas nėra labai populiarus. Tačiau, kaip pasakoja ilgametis paukščių žieduotojas V. Jusys, stebint sparnuočius, galima ne tik juos pažinti, bet ir suprasti gamtoje vykstančius procesus, kaip jie tarpusavyje susiję. Be to, stebintys paukščius, turi unikalią galimybę susipažinti su jų migracijos įpročiais ir užfiksuoti įdomiausius sparnuočių migracijos faktus. Keletu tokių dalinasi ir V. Jusys.: „Toliausiai į šiaurę (1737 km) yra nuskridusi pilkoji pečialinda. Ji Ventės rage buvo žieduota 2002 metais, o kitais metais vasarą sugauta jau šiaurės Norvegijoje. Toliausiai į vakarus nuskridusi margasparnė musinukė, sužieduota 1975 – aisiais, tai pačiais metais, praėjus mėnesiui, jau aptikta už 2903 km – Portugalijoje. Toliausiai į pietus nuskrido upinė žuvėdra – 1999 metų vasarą sužieduota, o po metų sugauta ir vėl paleista Pietų Afrikos Respublikoje (9976 km). Į rytus toliausiai yra nulėkęs svirbelis. Mes 2001 metų kovo pirmąją jį sužiedavome, o po metų jis nušautas Sibire (4393 km).”
Padeda naujausios technologijos
Dabar paukščių sekimą palengvina technologijos. Ir užsienyje, ir Lietuvoje jau naudojami GPS siųstuvai, kurie uždedami ant paukščio nugaros. Tiesa, šie prietaisai labai brangūs, todėl ornitologai negali jais paženklinti kiekvieno paukščio. Be to, mažiausiems paukščiams dabartiniai GPS siųstuvai per dideli ir per sunkūs.
„Mūsų stotis kai kuriems paukščiams deda siųstuvus, nors jie, aišku, brangūs. Jį uždėjus galima sekti kiekvieną paukščio įveiktą kilometrą. Štai vienas mūsų sektas gandras, kaip rodo siųstuvas, išskrido prieš devynias dienas, po savaitės jis jau buvo Rumunijoje, o kitą dieną – jau Turkijoje. Kai kurie siųstuvai net duoda duomenis, kokiame aukštyje paukštis skrenda, kokiame gylyje neria, temperatūrą ir pan. Vis dėlto, kol kas mažiausiems paukščiams siųstuvai dar dideli, tačiau, manau, ateityje bus tikrai galima uždėti ir patiems mažiausiems“, – aiškina specialistas.
Kaip GRYNAS.lt jau yra rašęs, GPS siųstuvai paukščiams pradėti dėti įgyvendinant projektą „Paukščiai – Lietuvos ambasadoriai“. Projektas yra skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejui paminėti. Entuziastų ornitologų sugalvoto ir savo lėšomis bei laisvalaikiu įgyvendinamo projekto tikslas – garsinti Lietuvos vardą pasitelkiant migruojančius paukščius, o kartu prisidėti prie saugomų paukščių rūšių tyrimų bei atkreipti visuomenės dėmesį į paukščių apsaugą. Kasmet milijonai Lietuvos paukščių migruoja į įvairias Europos šalis, Aziją, nemažai jų pasiekia Afrikos žemyną. Tai savotiški mūsų šalies ambasadoriai.
