Upėje esą stipriai nukrito vandens lygis, dėl to sumažėjo deguonies kiekis vandenyje ir ėmė masiškai gaišti žuvys.
Pagal surinktos žuvies kiekį ir rūšį skaičiuojama, jog aplinkai padaryta žala siekia daugiau nei 20 tūkst. eurų.
„Pastarasis įvykis Ventos upėje dar kartą rodo, kad hidroelektrinių savininkai, gaudami asmeninės naudos, daro didelę žalą aplinkai. Turime rimtai galvoti apie užtvankų ir kai kurių hidroelektrinių demontavimą“, – pabrėžia aplinkos viceministras Martynas Norbutas.
Ties žuvų kritimo vieta pareigūnams pamatavus deguonies kiekį upėje, jis tuo metu buvo net 3–5 kartus mažesnis, nei įprastai būna tokiu metu upėse. Aplinkosaugininkams taip pat įtarimų sukėlė itin žemas upės vandens lygis – kai kuriose vietose jis nesiekė nė 20 cm.
„Nuspręsta atlikti patikrinimą netoli įvykio vietos esančioje Kuodžių hidroelektrinėje. Čia užfiksuota, kad iš hidroelektrinės vandens ištekėjimo nėra, privalomas išleisti minimalus gamtosauginis debitas – vandens kiekis, reikalingas, kad būtų palaikomos minimalios ekosistemų gyvavimo sąlygos – nėra palaikomas.
Toks vandens pažeminimas tvenkinyje galimas tik užtvankos remonto ar avarijų atvejais ir tik gavus Aplinkos apsaugos agentūros leidimą. Aplinkosaugininkams susisiekus su hidroelektrinės vadovu, šis atsisakė pateikti hidroelektrinės eksploatavimo taisykles ir paaiškinti, kodėl nėra išleidžiamas vanduo“, – teigiama ministerijos pranešime.
Pasak viceministro M. Norbuto, siekdama užkirsti kelią panašiems incidentams, Aplinkos ministerija žada koreguoti Administracinių nusižengimų kodekse už šių taisyklių nesilaikymą nurodytų baudų dydžius.
