Medūzos – tik svečiai
Nors medūzą yra matę ne visi, įvairių pasakojimų apie šį gyvūną – apstu. Lietuvoje ši rūšis neturi gyvybingos populiacijos, bet vasaros pabaigoje mūsų pajūryje medūzos maloniai leidžia laiką.
Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius GRYNAS.lt pasakoja, kad paprastoji medūza (lot. Aurelia aurita) yra vienintelė medūzų rūšis, sutinkama ir Lietuvoje. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad šias medūzas priskirti vietinėms rūšims nebūtų tikslu, nes paprastai sąvoka „vietinė rūšis“ reiškia, kad jai priklausantys individai šalyje prisitaikę gyventi ištisus metus.
„Pavyzdžiui, varna ar žvirblis yra vietiniai paukščiai. O medūzos pasirodo Lietuvoje sezoniškai. Jos plačiai paplitusios Šiaurės Atlante. Prisitaikiusios prie okeaninio pilno druskingumo. Bet ji gali išgyventi ir sumažėjus druskingumui, tai esant tokiam, kaip Baltijos jūroje, tačiau tokiu atveju jos populiacija jau nebus gyvybinga – medūzos nesiveis, tik gyvens iki mirties“, – aiškina specialistas.
Anot jo, medūzos gali veistis Šiaurės jūroje arba vakarinėje Baltijos jūros dalyje, nes ten druskingumas didesnis. Lietuvos krantuose, pasak S. Karaliaus, fiksuojamas 6 – 7 promilių druskingumas. Gyvybingai medūzų populiacijai reiktų ir kur kas šiltesnio jūros vandens. Paprastai jos veisiasi apie 18 – 19 laipsnių šiltumo vandenyje.
Atneša srovės
Medūzų kelionė iki Lietuvos krantų, galima sakyti, nėra labai savarankiška. Jas čia atneša srovės. Kaip aiškina S. Karalius, Baltijos jūra maitinasi vandeniu iš Okeano per sąsiaurius, o su tuo vandeniu srovės atplukdo ir medūzas. Pačios medūzos tokių didelių atstumų nenuplauktų. Mūsų pajūryje jos paprastai svečiuojasi rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Spalį, kai atšąla, medūzos Lietuvos krantuose žūsta.
„Su šiomis srovėmis atplukdo ir medūzas, kurios pastoviai Baltijos jūroje negyvena, nebent ten kur aukštesnis druskingumas, vakarinėje dalyje. Savaime suprantamas tada ir jų buvimo čia laikinumas. Jos pasirodo kažkur rugpjūčio mėnesį, kartais ir liepos antroje pusėje. Pats jų pikas yra rugpjūčio – rugsėjo mėnesiai. Tuomet jos labai pastebimos mūsų gausiai lankomose rekreacinėse zonose poilsiautojams, turistams. Vieniems nepatogu, nemalonu, kiti labai džiaugiasi, kad jos ten plaukioja“, – juokauja pašnekovas.
Kita svarbi sąlyga, kad medūzos pasiektų Lietuvos krantus – vandens temperatūra. Būtent rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais Baltijos jūros vanduo pakankamai įšyla.
„Koks kiekis – priklauso nuo to, kiek palankios sąlygos būna jų pasirodymui, kiek jų prisidaugina, ir kiek būna palankios srovės, kurios atneša jas. Nuo šių sąlygų priklauso jų gausumas, kuris kiekvienais metais gali skirtis“, – pasakoja S. Karalius.
Lietuvoje sutinkama medūza nėra pavojinga
Tie, kas Lietuvos krantuose yra matę medūzų, atkreipia dėmesį, kad jos nėra didelės. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo S. Karaliaus, dažniausiai mūsų pajūryje sutinkamos medūzos būna 10 – 15 cm skersmens. Okeane medūzų skersmuo gali siekti ir 30 cm.
Neretai medūzas galima pamatyti uosto akvatorijoje, kur keičiasi gėlas vanduo su sūriu, taip pat prie molo.
„Šiaip kai kurios medūzų rūšys gali būti tikrai pavojingos, tačiau ši nėra didelė, jos čiuptuvai, kaip ir kitų medūzų, gamina toksinus, tačiau jie yra silpni ir tokiu būdu gali sudirginti tik mažo vaiko ar kūdikio odą, ar labai ploną odą, tačiau nieko labai rimto. Aišku, gali sukelti alerginius požymius. Bet ne visi vienodai gali sureaguoti, jautresniems gali pasireikšti alergija, paraudimas“, – aiškina S. Karalius.
Pasaulyje yra ir mirtinai nuodingų medūzų, bet į Lietuvą tokios neatklysta. Vis dėlto kartais ir mūsų krantuose viešinčių medūzų geriau pasisaugoti. Reikia atsiminti, kad jos yra medžiotojos. Savo maistą susimedžioja su nuodingais plaukeliais. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, suaugusiam žmogui jos pakenkti negali, nebent nudilginti odą, kur ji plonesnė ir jautresnę.
Atradus medūzą vandenyje nereikia išsigąsti. Kartu galima ir pasimėgauti atradimo džiaugsmu, ypač Baltijos jūroje, kuri nėra labai svetinga gyvybei.
Be to, kad Baltijos jūra yra smarkiai užteršta, ji nėra labai tinkama gyvybei. Gėlavandenėms žuvims ji yra per sūri, o okeaninėms per gėla. Kiekviena rūšis yra labai svarbi biologinei įvairovei.
Anot mokslininkų, jei medūzų nerastume – sunerimtume. Jos yra labai jautrios aplinkai ir tai, kad jos pas mus atvyksta, rodo, kad Baltijos jūroje dar gali gyventi net patys jautriausi organizmai.
Į Lietuvos pakrantes atklystančios medūzos nieko nebijo, nebent būti išmestos į krantą. Mūsų žuvys jomis nesimaitina, o ir pačiame Atlante jos neturi daug priešų – tik jūrinius vėžlius.
Muziejus sulauks naujų gyventojų
Prieš keletą metų Lietuvos jūrų muziejuje Klaipėdoje buvo galima susipažinti ir su kita medūzų rūšimi – taškuotosiomis medūzomis. Dabar, anot muziejaus Viešujų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės, jau įrengti akvariumai, kurie laukia naujų medūzų.
„Mūsų specialistai vyksta į Olandiją arba Vokietiją ir specializuotos įmonės automobiliu talpose su vandeniu parsigabena. Specializuotos įmonės iš Olandijos atsiunčia paštu greituoju, specialiose pakuotėse – polietileno maišeliuose su deguonimi. Taip atkeliauja ir dalis žuvų“, – kaip po pasaulį keliauja kai kurie vandens gyvūnai, pasakoja N. Puteikienė.
Aplinkosaugininkai primena, kad pamačius medūzą jokiu būdu negalima jos trypti, traiškyt ar kitaip naikinti. Net ją liečiant, keliant iš vandens ar nuo smėlio reikia tai daryti labai atsargiai. Tai vienas unikalių gamtos sutvėrimų, kuris praturtina viso pasaulio gamtinę įvairovę.
