Nors buvo galima spėti, kad dalyvius patrauks Dubysos pakrantės (tradiciškai prie vandens telkinio galima rasti įvairesnių rūšių), dalis jų vos davus startą pasuko į vis dar eksploatuojamą durpyną. Pasiekti jį tapo nemenku iššūkiu ir mėgėjams, ir ralio senbuviams. Vis tik viena ekspertų komanda savo rezultatais privertė loštelėti kėdėse – per dieną aprašyta 1012 rūšių!
„Rūšių ralis“ vyksta nuo 2013-ųjų, kasmet – kokioje nors saugomoje teritorijoje. Jo tikslas – užfiksuoti kuo daugiau bet kokių gamtoje randamų organizmų rūšių, paskatinti ekspertų ir dar tik besimokančių pažinti gamtą bendradarbiavimą. Vis tik atpažinti konkrečią rūšį – ne taip lengva, kaip gali pasirodyti.
Pavyzdžiui, priplojote į jūsų ranką besitaikantį uodą. Jau būtų galima padaryti pirmąjį įrašą rūšių registracijos lape. Tačiau kokios tiksliai rūšies tai uodas? Koks yra jo lotyniškas pavadinimas?
Entomologų draugijos prezidento dr. Andriaus Petrašiūno teigimu, vien dvisparnių (daugiausia – uodų ir musių) priskaičiuojama 350 šeimų. O čia reikia tiksliai nurodyti ne tik šeimą, bet konkrečią rūšį!
Nurodžius gentį skiriama pusė taško, tikslią rūšį – vienas taškas.
Ralyje šįmet pasiryžo dalyvauti 13 komandų. Dalį jų sudarė ilgus metus gamtosaugos, gamtos tyrimų srityje dirbantys mokslininkai, ralio „vilkai“, kitą dalį – gamtos mokslų, ekologijos studentai, jauna šeima su vaikais.
Nustebo radę vieni kitus
Jau atidavus šūsnis rūšių registravimo lapų įtampa atslūgo ir pasipylė dienos įspūdžiai: komanda „Miške nebuvę“ prisipažino, kaip strigo kelyje į taip visus traukusį eksploatuojamą durpyną, kitos komandos prispažino aptikę šviežius „Miškę nebuvusių“ pėdsakus.
Komandos „Baltijos vilkas“ atstovas Andrejus Gaidamavičius teigė šiame parke aptikęs tokių augalų rūšių, kurių jam neteko matyti paskutinį dešimtmetį.
Ralio senbuviai, komanda „Malus Cruenta“ („Blogas kraujas“, lot.) atskleidė savo strategiją – jie durpyną pasiekė du kilometrus kulniavę pėsčiomis traukinio bėgiais.
Jaunų gamtininkų komanda „Švilpikai“ džiaugėsi taip pat pasiekę brūzgynais apaugusį durpyną, nes ten pavyko užfiksuoti daug vandens paukščių rūšių.
Dar kiti prisipažino, tikėję, jog į durpyną nusigavo vieninteliai, todėl labai išsigando netikėtai krūmuose išvydę kitos komandos botaniką ryškiais žydrais šortais.
Kai kurios komandos susijungė iš įvairių regioninių parkų darbuotojų ir gamtininkų dar prieš ralį – pavyzdžiui, iš vietinių Dubysos regioninio parko darbuotojų, kartu su direktoriumi Vygantu Kilčausku. Tai yra vienas iš „Rūšių ralio“ tikslų: suburti draugėn skirtingų sričių mokslininkus ar mėgėjus, kad per vieną dieną jie galėtų vieni iš kitų pasimokyti, daugiau sužinoti apie konkrečios teritorijos rūšis.
Geriausias įrodymas – turėti vabalą kišenėje
Vienas iš „Rūšių ralio“ organizatorių, Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas konstatavo, jog šis ralis taip pat buvo rekordinis savo oro temperatūra. Gamtininkai ir gamtos mylėtojai grįžo suplūkę ir įdegę. Dauguma prisipažino per dieną siaubingai pavargę, tačiau vis tiek pasiryžę pakartoti tai kitais metais.
Kelerius pastaruosius metus „Rūšių ralyje“ apdovanojamos nebe trys, o šešios komandos – dalyviai suskirstomi į A ir B lygas, kitaip tariant, į profesionalus ir mėgėjus. Riba kaskart nustatoma įvertinus suregistruotų rūšių skaičių apskritai – šįmet ji liko tokia pati, kaip ir pernai –400 rūšių.
Beje, neužtenka į ralio lapus prirašyti rūšių, kurios jums atrodo panašios į realybėje matomą vaizdą – dalyvių radinius krupščiai tikrina ekspertų komisija (augalų, vabalų, laumžirgių ir kiti ekspertai) ir šįmet ji aktyviai kamantinėjo dalyvius.
„Kur radote Lixus paraplecticus? Kaip jis atrodė? Turit įrodymų?“, – skambėjo ralistus vėl įsitempti privertę klausimai.
„Taip, taip, turiu kišenėje!“. – toks dalį prajuokinęs atsakymas skambėjo iš vyresnės kartos ralio dalyvio. Jaunesnieji savo radinius buvo užfiksavę išmaniuosiuose telefonuose. Ekspertai abejojo, ar tikrai rastos Lietuvoje dar niekada neužfiksuotos rūšys – bendroje diskusijoje nuspręsta, kad vis dėlto greičiausiai padaryta klaidų susipažįstant su savo radiniais.
„Kur radote šį vabalą? Ant negyvo ežio? Aš irgi radau tą ežį. Jei arklys būtų nustipęs, ne ežys, tuomet gal ir būtų galėjusi būti ši rūšis“, – mokė jaunuosius gamtos tyrinėtojus vabalų ekspertas Vytautas Tamutis.
Visus pribloškęs „vabalistas“ per dieną aprašė apie 300 vabalų rūšių ir taip atplėšė savo komandą „Malus Cruenta“ nuo konkurentų. Raliui pasibaigus jis tikino panašų kiekį į lapus neįrašytų vabalų susidėjęs į mažus konteinerius ir tuomet – į liemenės kišenes. Eskpertas dirba Tadao Ivanausko zoologijos muziejuje, todėl iš pirmo žvilgsnio neatpažintus Dubysos regioninio parko vabalus žada ištirti detaliau.
„Man patinka tokie renginiai. Vienam kolegai, kuris taip pat puikiai pažįsta vabalus, kažkada siūliau – einam lenktynių, kuris aprašys daugiau vabalų per 15 minučių? Nesutiko...“ – po sėkimingo ralio šypsojosi V. Tamutis.
Prizai – su Dubysos parko gamtinėmis vertybėmis
Komanda „Malus Cruenta“, laimėjo ralį surinkusi per 1000 rūšių, prieš dvejus metus tos pačios sudėties komanda taip pat laimėjo ralį su trečdaliu mažesniu rūšių „bagažu“. Ją sudaro vokiečių mokslininkas, gamtininkas Bernd Gliwa (Bernardas Glyva), augalais seniai besidomintis, buvęs Anykščių meras Sigutis Obelevičius su sūnumi Žygimantu Obelevičiumi, ornitologas-entomologas Antanas Petraška.
Jaunos kartos gamtininkų komanda „Švilpikai“ liko antroje vietoje, užfisavusi arti 800 rūšių. „Švilpikų“ komandą sudaro Vita Monkuvienė, Vilma Gudynienė, Giedrius Markevičius, Tomas Ūsaitis ir Marius Karlonas.
Trečioje vietoje – ilgamečiai „Rūšių ralio“ dalyviai „Universalai“, aptikę daugiau nei 700 rūšių. Šios komandos nariai – Dalius Dapkus, Žydrūnas Preikša, Vaclovas Stukonis.
Tarp mėgėjų daugiausia rūšių teisingai atpažino komanda „Tardigrada“, susibūrusi iš gamtos studijų studentų ir populiarinanti mikroskopinį gyvūną, „vandens meškute“ pravardžiuojamą Tardigradą.
Šiai komandai pavyko per dieną suregistruoti 322 rūšis.
Antroje vietoje liko „Laukiniai gamtučiai“, trečioje – komanda „Altorių šešėly“, taip pat susibūrusi iš gamtos mylėtojų bei gamtos mokslų specialybių studentų ir šį renginį pasirinkusi vietoj magistrinio darbo rašymo.
Prizai rūšių ekspertams ir mėgėjams parinkti skirtingi – ekspertai ralio nugalėtojai gavo atminimo statulėles, puoštas išskirtinėmis Dubysos regioninio parko gamtinėmis vertybėmis tulžiu, machaonu (ryškių spalvų drugiu) ir trilape bligna.
Mėgėjai gavo specialių čekių gamtos pažinimo atlasams, rūšių atpažinimo raktams įsigyti. Komandos „Altorių šešėly“ nariai patikino, jog šis prizas labai vertingas: „Su praėjusių metų pirkiniu šiais metais atpažinom kelis kartus daugiau rūšių!“
Džiaugsmu tryško ir ralio senbuviai – komanda „Driežiukai“ šeima su dviem vaikais. Nors prizinės vietos jie nepelnė, pirmą kartą pakilo iš paskutinės vietos ir savo vis gilėjančiomis žiniomis jau įveikė ralio naujokų komandą.
Atsisveikindami ralio organizatoriai pasidalino naujiena: kitąmet šis renginys vyks ne gegužės, o rugsėjo mėnesį.
„Jei svarstote, kokį vadovą įsigyti, primenu, kad rugsėjis – grybų metas, o grybų Lietuvoje yra 7000 rūšių“, – vertingą patarimą atsisveikindamas davė ornitologas Žydrūnas Preikša.
