Visuomenė ir suinteresuotos institucijos kviečiamos susipažinti su Plano projektu ir teikti pastabas bei pasiūlymus iki š. m. gegužės 18 d. elektroniniu paštu lina.caplikaite@am.lt.
Stumbrai beveik po 200 metų pertraukos 1969 m. buvo iš naujo įkurdinti aptvaruose Panevėžio rajone. Nuo 1973 m. iš išleistų ir laisvėn pakliuvusių individų pradėjo formuotis laisvoji stumbrų banda. Šiuo metu laisvėje gyvena apie 200 stumbrų, ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Intensyvios žemdirbystės regione, ypač Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, stumbrai daro labai didelę žalą pasėliams. Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis Panevėžio rajono ūkininkams atlyginta 2017 metais patirta apie 105 tūkst. eurų, Kėdainių rajono – apie 160 tūkst. eurų žala.
Plano projektu apibrėžiama palanki stumbrų populiacijos apsaugos būklė Lietuvoje (laisvėje gyvenančių 180–220 stumbrų) ir siekiama bendrą stumbrų populiacijos dydį stabilizuoti ties 200 individų, gyvenančių laisvėje, riba. Plane siūloma nustatyti optimalų atskirose savivaldybėse laisvėje gyvenančių stumbrų skaičių (Kėdainių r. – 90-100, Panevėžio r. – 60-70, Varėnos r. – 30-50).
Lietuvos laisvėje gyvenančių stumbrų populiacijai viršijus 200 individų ar savivaldybėse viršijus aukščiau nurodytus skaičius, numatoma taikyti stumbrų populiacijos reguliavimo priemones. Dalį šių žvėrių planuojama perkelti į miškingesnes ir jiems labiau tinkamas šalies teritorijas prieš tai juos adapatavus naujai pastatytame aptvare Dzūkijoje, Stėgalių gamtiniame komplekse, kuriame gerokai įvairesnė miškų struktūra.
Stėgalių gamtiniame komplekse gyvena daugelis būdingiausių Lietuvoje stambiųjų kanopinių žinduolių. Šioje vietovėje išleisti stumbrai turės galimybę įsilieti į didžiausią Europoje Belovežo girios stumbrų populiaciją. Dalis stumbrų bus laikomi Pašilių ir Telšių aptvaruose kaip svarbi genetinė rūšies medžiaga, kuria Lietuva galės keistis su kitomis valstybėmis. Svarstoma priemonė, kad nusenę ir ligoti stumbrai galėtų būti paimti iš laisvosios bandos.
