Paplitusios visame pasaulyje
Lietuva nuo seno gali pasigirti unikaliu kraštovaizdžiu ir didele augalų įvairove. Ypač žavimasi kiekvieną pavasarį mūsų šalį nuspalvinančia žiedų jūra. Joje savo grožį kukliai demonstruoja ir Lietuvoje gyventojų dar tik pradedama pažinti lietuviška orchidėja.
Orchidėjos nėra tik lietuviškos gėlės. Visame pasaulyje skaičiuojama net 25000 orchidėjų rūšių, o kasmet aprašoma dar iki 800 naujų šių gėlių rūšių. Kaip pasakoja botanikas Mindaugas Ryla, Lietuvoje natūraliai augti prisitaikiusios apie 36 lietuviškų orchidėjų rūšys.
„Orchidėjos paplitusios visame pasaulyje, išskyrus Šiaurės ašigalį ar dykumas, kur ir taip augalijos nėra. Apskritai šių gėlių rūšių yra daugybė, taip pat ir Lietuvoje. Mūsų šalyje augantys orchidėjų šeimos augalai yra vien tik lietuviški“, – sako M. Ryla.
Daugelis orchidėjų žydi vasaros pradžioje, kai medžiai ir kiti augalai dar nėra labai sulapoję ir neužstoja orchidėjoms saulės. Per trumpą laiką, kol pievoje dar užtenka šviesos, jos nužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta. Orchidėjos subrandina gausybę sėklų, primenančių dulkeles, jų gali būti net keli šimtai tūkstančių. Sėkla trumpai būna gyvybinga, o jai sudygti reikia išskirtinių sąlygų – specialios grybienos, kuri padeda įsitvirtinti. Be to, sudygusi sėkla dar keletą metų išbūna po žeme, kol pagaliau pasirodo paviršiuje.
Rasti ir pasigrožėti galima drėgnose vietose
Lietuviškos orchidėjos, dar kitaip vadinamos gegužraibinėmis, mūsų šalyje auga labai seniai. Didelė dalis lietuviškų orchidėjų, anot botaniko M. Rylos, mėgsta drėgnas vietas, todėl labai didelė tikimybė jas aptikti pelkėje, drėgname miške. Priklausomai nuo rūšies, orchidėja gali augti ir smėlynuose, molyje, pievose.
Vis dėlto kadaise jų gausa buvo kur kas didesnė, tačiau, kaip aiškina botanikas, žmogaus ūkinė veikla ir čia paliko pėdsaką. Sausinant pelkes, kertant miškus, sunaikinamos ir orchidėjų augavietės. Galimybę orchidėjoms plėsti savo augavietes trukdo ir vis didėjantys apleistų pievų plotai.
„Lietuvoje orchidėjos nyksta, nes naikinamos jų augavietės. Be to, jei augalas auga pievoje, tai ta pieva turi būti prižiūrima, pavyzdžiui: anksčiau žmonės ganydavo gyvulius, šienaudavo žolę, o dabar gyvulininkyste užsiimama mažiau, ir šieno reikia mažiau, šienaujama mažiau plotų, o kas šienaujama, greitai atauga. Orchidėjoms reikalingos prižiūrėtos pievos, tad prie jų išsaugojimo žmonės galėtų prisidėti tiesiog tvarkydami apleistas pievas ir orchidėjų buveines“, – ragina M. Ryla.
Botanikų teigimu, laukuose ganomos karvės, ožkos ar avys paprastai neėda gegužraibinių šeimos augalų, tik nuėda jaunus krūmokšnius ir aukštą žolę ir taip sudaro sąlygas orchidėjoms klestėti, subrandinti sėklas ir neišnykti.
Draudžiama skinti ar iškasti
Dėl to, kad lietuviškos orchidėjos nyksta, didžioji dalis šios augalų šeimos rūšių yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. GRYNAS.lt jau rašė, kad Lietuvoje draudžiama skinti, pardavinėti, perdirbti ar kitaip naikinti augalus, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą. Už saugomų laukinių augalų neteisėtą rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą jų įgijimą gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 28 iki 289 eurų, o už augavietės sunaikinimą – iki 144 eurų.
Botanikai pasakoja, kad vienas iš būdų apsaugoti orchidėjas, – geriau jas pažinti. Anot specialistų, dažnai pasitaiko, kad dėl neišmanymo žmonės šiuos augalus sunaikina – iškasa iš žemės ir pasodina savo darželyje (paprastai orchidėjos ne savo augavietėje neprigyja) arba ruošdami daržui vietą suaria žemę ir sunaikina šių retų augalų augavietes. Gamtininkai įspėja, kad, pamačius šalia savo namų kurios nors rūšies orchidėją, nevalia jos skinti, rauti ar kasti.
Saugomos Neries regioniniame parke
Kadangi sparčiai nyksta orchidėjų augavietės, saugant šią unikalią augalų šeimą didelis dėmesys kreipiamas į jų augaviečių atkūrimą ir jau esančių išsaugojimą. Vienas iš aktyviausiai šia veikla užsiimančių parkų yra Neries regioninis parkas. Parko direkcija jau trečią pavasarį prie orchidėjų augaviečių atkūrimo ir tvarkymo darbų prisijungti kviečia ir gyventojus.
„Visai šalia Vilniaus esančioje Šilėnų pelkėje vasarą pražysta net 5 skirtingų rūšių retos lietuviškos orchidėjos: raudonosios, dėmėtosios, plačialapės, gelsvosios gegūnės ir dvilapiai purvuoliai. Birželio pabaigoje čia išsiskleidžia keli šimtai įstabaus grožio spalvingų žiedynų, savo išvaizda nenusileidžiančių atogrąžų giminaitėms. Deja, bet šiam lietuviškų orchidėjų rojui yra iškilusi grėsmė – pelkė baigia užželti menkaverčiais medeliais ir krūmais. Tam, kad čia augančios orchidėjos neišnyktų, būtina krūmus iškirsti ir pelkę atverti saulės šviesai“, – rašoma Neries regioninio parko pranešime spaudai.
Direkcijos ekologė Inga Bačelytė portalui GRYNAS.lt pasakoja, kokių rūšių lietuviškų orchidėjų yra Neries regioninio parko teritorijoje: Dūkštų ąžuolyne galima rasti aukštųjų gegūnių, Šilėnų pelkėje kiekvienais metais žydi dvilapiai purvuoliai, gelsvažiedės, raudonosios, dėmėtosios ir plačialapės gegūnės.
Iš viso parke užfiksuota 17 rūšių gegužraibinių šeimos augalų.
„Šie augalai gali augti tik tam tikromis sąlygomis, t. y. ten, kur yra specifinės rūšies grybienos. Kadangi lietuviškų orchidėjų yra įvairių rūšių, jų galima rasti įvairiose augavietėse – šlapynėse, miškuose ar pievose. Visos šios buveinės pasižymi natūralumu. O suarus dirvą, ją tręšiant ar naudojant fungicidus šie augalai augti nebegali“, – aiškina ekologė.
Išnykimas gali sugriauti ekosistemą
I. Bačelytė tęsia, kad, saugant orchidėjas, pagrindinė užduotis yra išlaikyti buveines nepakitusias. Tam kiekvienais metais Šilėnų pelkėje organizuojama talka – pjaunami ir iš pelkės išimami menkaverčiai krūmai ir medeliai (taip atnaujinamos orchidėjų augavietės).
Ekologė pasakoja, kad lietuviškų orchidėjų galima rasti visoje Lietuvoje tose vietose, kur jų augavietės dar nėra sunaikintos.
„Daug jų yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą kaip nykstančios ir saugomos. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos ir buveinių kaitos jų randama vis mažiau, joms tinkamų augaviečių plotai mažėja ir sparčiai nyksta. Be to, išnykus kuriai nors rūšiai ar jos netekus (visos jos gamtoje svarbios ir reikalingos) ekosistema gali destabilizuotis“, – tvirtina Neries regioninio parko ekologė I. Bačelytė.
Lietuvos, kaip ir kitų valstybių, augmenija yra unikali, todėl, norint išsaugoti šalies kraštovaizdį, retų rūšių augalus ir apskritai visą Lietuvos laukinę gamtą, ją būtina palikti ten, kur yra. Juk gražiausiai orchidėjų ir kitų gėlių žiedų jūra atrodo ten, kur jai ir priklauso būti, – gamtoje.
