Pirmieji sakurų žiedai Čijunės Sugiharos sakurų sode pražydo balandžio 18 dieną. Anot dekoratyvinių medelių eksperto Vytauto Ptakausko, vilniečiai turėtų paskubėti – sakuros ilgai nežydi. „Sakuros žydi be galo gražiai, bet ir trumpai. Tu visus metus lauki jų, jos pažydi dvi savaites ir tada tenka vėl metus laukti“, – kodėl sakuros tokios populiarios paaiškina ekspertas.

Esą Japonijoje vilniečių pamėgtas sakurų stebėjimas yra vadinamas „hanami“. „Japonai turi tradiciją grožėtis sakuromis. Jos ten žydi visoje šalyje. Galbūt pasaulyje tas sakurų stebėjimas yra kažkiek mados reikalas, tačiau jos tikrai yra gražios. Jų žiedų spalva kitokia nei kitų medžių. O parke galima laiką praleisti ir su vaikais“, – sako V. Ptakauskas.

Vilniuje yra dvi vietos, kuriose galima pasigrožėti šiais rausvais žiedais – sakurų parke prie Neries krantinės bei botanikos sode. Anot eksperto, sakurų parke nužydėjus medeliams, žiedais bus galima dar kurį tais laiką džiaugtis botanikos sode.

Anot V. Ptakausko, ne tik vilniečiai gali praleisti laiką tarp žydinčių sakurų. Sakuros auga ir Kaune, Klaipėdoje bei Alytuje.

DELFI primena, kad praeitais metais sakurų žiedais pasigrožėti nelabai pavyko dėl pavasarinių šalnų. Sakuros esą nėra lepūs augalai, tačiau Lietuvoje pasitaikančios pavasarinės šalnos kelia didžiausią pavojų žiedams.

Tačiau V. Ptakauskas pasisako ir už, tarkim, magnolijų parką. „Bet koks augalas yra gražu ir reikalingas, nes miškus kerta, viskas nyksta. Kiekvieno parko, medžio pasodinimas yra naudingas. Kuo daugiau tokių parkų, tuo geriau“, – sako ekspertas.

Sakurų sodas Vilniuje įkurtas 2001 m. minint Japonijos diplomato Čijunės Sugiharos, rezidavusio Kaune ir karo metais išsaugojusio maždaug 10 tūkst. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių, 100-ąsias gimimo metines.

Kviečiame pasigrožėti, kaip sakurų žiedai atrodo pro DELFI fotografų objektyvą.