Laukia sugrįžtančių

Iš Lietuvos į šiltuosius kraštus gandrai patraukia rugpjūčio antroje pusėje (15–31 dienomis). Didieji sparnuočiai pakyla ir dideliais pulkais palieka mūsų šalį. Žiemoja jie, anot Lietuvos ornitologų draugijos nario, ornitologo Mariaus Karlono, Afrikoje. Į gimtinę grįžta, kaip jau buvo minėta, kovo mėnesio antroje pusėje.

Pasak ornitologo M. Karlono, tikimasi, kad šiemet gandrai neatsiliks nuo savo grafiko ir kovo pabaigoje jau džiugins lietuvius.

„Pirmieji gandrai pasirodo paprastai jau kovo viduryje, tad teoriškai greitai turėtų parskristi, tačiau oro sąlygos, kaip matome, tikrai prastos, netinkamos, tai jie dabar, ko gero, jau tikrai bus palikę Afriką, užtrukę ties Balkanais ir netoli Lenkijos sienos lauks, kol oras atšils, nutirps sniegas. Iš tiesų gandrai labai reaguoja į oro sąlygas. Kai nutirps sniegas, įveikti tuos atstumus jiems nebus sudėtinga. Taigi, jei po savaitės dviejų nebebus sniego, gandrai jau bus atskridę. Bet kokiu atveju kovo pabaigoje jau galėsime sutikti sugrįžusius gandrus“, – sako M. Karlonas.

Pašnekovas GRYNAS.lt informavo, kad pirmasis parskridęs gandras pastebėtas kovo 11 dieną Klaipėdos rajone.

Gandrai varlinėja
Foto: A. Aleksėjūnienės nuotr./GRYNAS.lt

Ornitologas tęsia, kad gandrai, kaip ir kiti paukščiai, vadovaujasi fotoperiodu – taip žino, kada jau yra palankios gamtinės sąlygos jiems grįžti į Lietuvą. Jie vadovaujasi saulės padėtimi danguje ir dienos trukme. Pagal tai tiksliai žino, koks yra metų laikas ir kada metas palikti šiltuosius kraštus, grįžti į perimvietes.

„Kasmet jie maždaug tuo pačiu laiku palieka Afriką ir savo tempu skrenda iki perimviečių. Šiais metais gandrai atskridę iki Lenkijos sutiko žiemą, ji niekaip nepalieka ir mūsų, tad šiuo metu lūkuriuoja ties ta sniego zona, kažkur ties Lenkija. Sniegui nutirpus, gandrai vos per dieną ar dvi pasirodys pas mus“, – aiškina ornitologas.

Grįžę peri jauniklius

Gandrai, parskridę į Lietuvą, grįžta į savo lizdus ir laukia antrosios pusės. Šiai parskridus, kaip pasakoja ornitologas M. Karlonas, gandrai arba pasilieka senuosiuose lizduose, arba ieško naujų, o kartais – ir kitų vietų naujiems lizdams sukti. Tada prasideda poravimosi metas.

„Kai grįžta antroji pusė, prasideda poravimosi žaidimai, tuoktuvės, poravimasis, kiaušinių dėjimas, perėjimas. Ir jau birželio mėnesį gandrai pradeda maitinti jauniklius. Didžioji dalis gandriukų jau liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje palieka lizdus, tada vyksta silpnų gandriukų pasiruošimas migracijai (dvi tris savaites), nes jie dar nemoka gerai skraidyti ir yra silpni. Gandrai ir jaunikliai buriuojasi laukuose, daug maitinasi, ruošiasi migracijai; ji prasideda rugpjūčio mėnesio antroje pusėje“, – aiškina ornitologas.

Praėjusiais metais gandrai paliko Lietuvą keliomis dienomis anksčiau, nors paprastai gandrinės (gandrų išskridimo diena) yra rugpjūčio 24 diena.

M. Karlonas pasakoja, kad perėjimo laikotarpis gandrams yra labai užimtas ir nelengvas. Kol patelė peri, patinas yra įpareigotas aprūpinti ją maistu, saugoti nuo plėšrūnų: „Gandras skraido po šlapžemes, griovius, pamiškes, renka įvairų maistą (šis priklauso nuo sezono). Minta daugiausia tuo, ko yra, tai ir varlėmis, ir žuvimis, ir pelėmis. Vasarą gausu vabzdžių. Didžiąją maisto raciono dalį sudaro žiogai. Šiaip gandrai minta ir driežiukais, gyvatėmis, nevengia ir kokį vieną kitą pievų paukščių lizdą paknibinėti, jei savo kelyje randa, bet tai – gamtos dalis, ir tai yra natūralu, tiesiog natūrali atranka“, – sako ornitologas.

Nevengia žmogaus kaimynystės

Paprastai baltieji gandrai gyvena kaimiškose vietovėse, kur yra daugiau laukų ir potencialių mitybos vietų. M. Karlonas pasakoja, kad baltieji gandrai nevengia žmogaus kaimynystės.

„Baltasis gandras yra žmonių draugas. Jis net mėgsta žmonių kaimynystę, įsikuria ant namų stogų, elektros stulpų. Priešingai nei juodieji gandrai – jei žmogus pasirodo netoli jų lizdo, šį netgi palieka“, – aiškina ornitologas.

Gandras pačiupo varlę
Foto: GRYNAS.LT / Aldona Aleksėjūnienė

Baltieji gandrai puikiai atskleidžia žemės ūkio taršą. Anot ornitologo M. Karlono, jei apylinkėse įsikūrė gandrų pora, galima manyti, kad jose – mažas užterštumas: „Kai kuriuose gyvenvietėse gyvena net 10–20 gandrų, jei aplinkiniuose laukuose ūkininkaujama ekologiškai, nenaudojant pesticidų. Tuomet tokiose pievose daug gyvybės, gandrams yra kuo maitintis. Net galima sakyti, kad, jeigu šalia pievų ar pasėlių gyvena gandrų, tai yra savotiškas ekologiškumo rodiklis. Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje gandrai praktiškai yra išnykę, likę tik po kelias poras. Tai rodo, kad laukuose naudojama labai daug cheminių preparatų. Lietuvoje gandrų daug, ir mes turėtume džiaugtis: tai reiškia, kad mūsų šalyje laukai dar ganėtinai švarūs ir juose yra kuo maitintis gandrams ir kitiems sparnuočiams.“

Likusiems žiemoti Lietuvoje reikia padėti

Pastaraisiais metais gamtos mylėtojai dėl gandrų nerimauja. Kasmet aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau skambučių iš susirūpinusių žmonių – jie praneša apie žiemoti neišskridusius ir, anot jų, šąlančius baltuosius gandrus. Ornitologas M. Karlonas sutinka, kad pastarieji keleri metai šiems didiesiems Lietuvos sparnuočiams yra sudėtingi.

„Sulaukiame daug pranešimų apie neišskridusius gandrus. Dažniausiai tai būna jauni gandrai, jie pirmais metais pasilieka ir, jei sėkmingai peržiemoja Lietuvoje, čia lieka kiekvienais metais. Manoma, kad tai susiję su mūsų klimato sąlygomis, nes klimatas šiltėja, kiekvienais metais ruduo vis šiltesnis. Kartais gandrai sėkmingai peržiemoja, pasilieka sąvartynuose, šiukšlynuose, kur gali prasimaitinti visą žiemą“, – sako ornitologas.

Gandrai renkasi į sąvartynus
Foto: J.Morkūno nuotr.

Jis tęsia, kad Lietuvoje žiemoti pasilikusiems gandrams labiausiai pavojų kelia maisto trūkumas. Anot M. Karlono, šaltis gandrui nėra baisus, kol jis randa maisto. Kai oro temperatūra yra -10 ar -15 laipsnių, gandrams reikia daugiau maisto, nes jie turi aprūpinti savo kūną papildoma energija, kad apsisaugotų nuo šalčio.

Žmonės, kurie per didelius šalčius priglaudžia gandrą tvarte ar kitame ūkinės paskirties pastate, padaro jam didelę paslaugą. Tokiomis sąlygomis gandras tikrai peržiemos.

Tačiau skubėti priglausti gandro nereikėtų, nes, pasak M. Karlono, taip paukštis gali prarasti instinktą migruoti: „Ypač rudenį nereikia skubėti padėti gandrui. Svarbu paukščiui suteikti galimybę pasitraukti, suprasti, kad jam netinkamos sąlygos, kad jam čia šalta ir reikia skirsti į šiltuosius kraštus. Kad jis neprarastų migracijos instinkto, tikrai nereikia per anksti pradėti skatinti papildomu maistu. Pasirūpinti reikėtų tik tais, kurie jau lieka žiemą, kurie tikrai įstringa tame šaltyje.“

Gandrams reikalinga pagalba
Foto: Organizacijos nuotr.

Populiacija – stabili

Skaičiuojama, kad dabar Lietuvoje yra 19–20 tūkst. gandrų porų. M. Karlonas sako, kad didelio pavojaus gandrų populiacijai nėra, daug metų ji augusi, o šiuo metu yra stabili.

„Žlugus kolūkiams, gandrams susidarė geresnės sąlygos gyventi: daug žemių tapo nedirbamų, atsirado daug pievų, užsikimšo melioracijos grioviai, atsirado renatūralizuotų buveinių. Paukščiai pamatė, kad daugėja jiems palankių buveinių ir pradėjo intensyviau daugintis, plisti. Šiuo metu gandrų nebedaugėja ir populiacija esti stabili“, – džiaugiasi pašnekovas.

Jis taip pat pamini vietoves, kuriose gandrai gyvena labai retai. Didieji spranuočiai paplitę visoje šalyje, tačiau intensyvaus ūkininkavimo regionuose, tokiuose kaip vidurio Lietuva ar Suvalkija, gandrų populiacija mažesnė nei ten, kur vyrauja ganomos ar natūralios pievos, pavyzdžiui Šilutės regione, ties Nemuno delta.

Ne veltui gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis. Bebaigią apleisti Daniją, Olandiją, perėti ir vasaroti jie vis dar, kaip ir nuo seniausių laikų, atskrenda į Lietuvą.