Pasak gamtininkų, vieversiai neparskrido per Šv. Motiejų, kovo 4-ąją praleido kovarniai, tad verta patikrinti, ar pagrįstai kovo 10-oji vadinama Keturiasdešimties paukščių diena.
Žiemą, kol gamta miegojo, Žuvinto biosferos rezervate gamtotvarkininkams darbo pakako. Ypač Amalvos pelkėje, kur jau eina į pabaigą „LIFE“ programos finansuojamo projekto hidrologiniam režimui Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse atkurti darbai. Tad jau šį pavasarį polaidžio vandenys į Amalvos pelkę bus nukreipti po kelių dešimtmečių pertraukos.
Patvenkus melioracijos griovius ir taip atkūrus vandens lygį, auštapelkės šiauriniame ir vakariniame pakraštyje, vietoj krūmokšniais ir pavieniais medžiais apaugusios degradavusios aukštapelkės atsikurs aukštapelkė su jai būdinga specifine augalija ir gyvūnija.
Siekiant bent iš dalies atkurti prieš pelkę pažeidusią melioraciją buvusias hidrologines sąlygas, teko išmokėti kompensacijas arba išpirkti daugiau kaip 30 ha privačių žemės sklypų, pertvarkyti melioracijos sistemas, rekonstruoti pylimų atkarpas. Tačiau šiuos kaštus kompensuos pelkės visuomenei teikiama nauda.
Palaikant aukštesnį vandens lygį, durpės skaidymąsi pakeis durpėdaros procesai. Todėl ne tik atsikurs biologinė įvairovė, bet ir sumažės šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimas. Pelkės vandens lygio atkūrimo kaštai turėtų atsipirkti per 5-22 metus. Tai apskaičiuota, remiantis šių dujų emisijų taršos leidimų esama bei prognozuojama kaina. Be to, sumažės tarša azotu, o užliejami apypelkiai absorbuos dalį iš dirbamų laukų atnešamų maisto medžiagų ir todėl pagerės iš pelkės ištekančio vandens kokybė.
