Viceministras: daugiau dėmesio bus skiriama laukinių gyvūnų, laikomų nelaisvėje, gerovei ir apsaugai
Ko gero, beveik kiekvienas lietuvis lankėsi zoologijos sode ar apžiūrėjo prie rekreacinių, maitinimo objektų įkurtus aptvarus su laukiniais gyvūnais. Tačiau būtina žinoti, kad laukiniai gyvūnai negali būti imami iš laisvės be specialaus leidimo arba privalo turėti teisėtus įsigijimo dokumentus. Be to, privaloma užtikrinti tinkamas laikymo nelaisvėje ir gerovės sąlygas. Būna atvejų, kai laukinių gyvūnų savininkai, pasinaudoję įvairiomis spragomis ar dėl kompetencijos trūkumo, neužtikrina laukinių gyvūnų gerovės, todėl siekiama keisti šią situaciją, atsižvelgiant į kitų šalių gerąją patirtį. Be kita ko, visuomeninės organizacijos ar asmenys aktyviau dalyvauja gerinant laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje sąlygas, užtikrinant jų globą.
Laukinių gyvūnų laikymo aptvaruose nereikėtų painioti su zoologijos sodo veikla. Nors ir viena, ir kita įstaiga turi gauti leidimus laukiniams gyvūnams laikyti, zoologijos sodai (ir privatūs, ir valstybiniai) įsipareigoja vykdyti edukacinę veiklą, prižiūrėti ir išsaugoti nykstančias gyvūnų rūšis.
Prie rekreacinių centrų, užeigų ar kitur privačia iniciatyva laikomi laukiniai gyvūnai, kaip teigė aplinkos viceministras Martynas Norbutas, dažnai auginami estetiniais tikslais, tačiau kartais būna atvejų, kai laukiniai gyvūnai laikomi siekiant pritraukti didesnį lankytojų skaičių pamirštant apie gyvūnų gerovę. Anot viceministro, kiekvienas turėtume suprasti, kad laukiniam gyvūnui geriausia gyventi natūralioje gamtoje ir skatinama laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje tik edukacinių, nykstančių rūšių išsaugojimo, gyvūnų, kurių kilmė neaiški, gelbėjimo ir panašiais tikslais.
„Mano nuomone, pirmiausiai, laukiniai gyvūnai gali būti laikomi nelaisvėje edukaciniais tikslais, kai retos, saugomos rūšys laikomos ar veisiamos siekiant jas išsaugoti, pagausinti jų natūralias populiacijas išveistais individais (daugiausiai tokia veikla užsiima zoologijos sodai). Aktualus yra ir konfiskuotų dėl įsigijimo ar laikymo sąlygų pažeidimų gyvūnų laikymas nelaisvėje, ypač kai nėra galimybės jų paleisti į gamtą, nes yra neaiški jų kilmė arba jie prijaukinti ir nesugebės išgyventi natūralioje aplinkoje. Nemažai šalių atsisako laukinius gyvūnus naudoti cirkuose ar biomedicininiuose tyrimuose, todėl tokių gyvūnų laikymui, reabilitacijai yra kuriami laukinių gyvūnų reabilitacijos ir globos centrai. Pavyzdžiui, Nyderlanduose yra įkurtas Gyvūnų gynimo ir apsaugos centras (angl. Animal Advocacy and Protection), kuris skirtas primatams ir kitiems žinduoliams, kurie būna konfiskuoti dėl nelegalios prekybos ar iš blogos reputacijos zoologijos sodų, palikti ar atiduoti bei naudoti kitais tikslais“, – teigia M. Norbutas.
Leidimą išduoda Aplinkos apsaugos agentūra
Pasidomėta, ko reikia, kad žmogus galėtų gauti leidimą laukinio gyvūno nelaisvėje laikymui. Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis informuoja, kad norint nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu išduoti leidimą laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje. Anot jo, šių leidimų išdavimo tvarka nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus.
„Pažymėtina, kad norint laukinių gyvūnų aptvarą ar voljerą įrengti miške, turi būti pateikiamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje“, – akcentuoja D. Mikelaitis.
Pašnekovas tęsia, kad leidime nurodomas laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje tikslas, kuris ir lems galimą veiklą. Tam tikrų saugomų rūšių komerciniam naudojimui (pvz., viešam eksponavimui siekiant gauti pajamų ar papuošti viešas vietas) taikomos dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių nuostatos.
Reikėtų atskirti, kad laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėję ir zoologijos sodo įkūrimui yra taikomos skirtingos tvarkos. Kaip aiškina D. Mikelaitis, zoologijos sodų veiklą reglamentuoja Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas ir ES direktyva dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose. Norint įkurti zoologijos sodą, taip pat būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą ir gauti leidimą šios veiklos vykdymui.
Būtina laikytis nustatytų reikalavimų
Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų laikymąsi ir gerovę pagal kompetenciją prižiūri Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Asmenys, gavę leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, turi laikytis tam tikrų reikalavimų.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovas D. Mikelaitis akcentuoja, kad laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje būtina užtikrinti, jog laikymo vietos tenkintų visus gyvūnų poreikius ir nevaržytų jų gyvybinių funkcijų ir veiklos, nelaisvėje laikomi gyvūnai turi nepatirti skausmo, streso, nepatogumų. Laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje, turi būti atsižvelgiama į rūšių biologinius poreikius ir rūšiai būdingą socialinį jautrumą, gyvūnai periodiškai turi būti maitinami pilnaverčiu kiekvienai rūšiai ar rūšių grupei būdingu maistu, nuolat aprūpinami vandeniu (žinduoliai ir paukščiai turi nuolat turėti vandens, ropliai – pagal rūšies biologinius ypatumus) bei maisto įsisavinimui būtinomis medžiagomis (gastrolitais ir kt.).
Leidimas laikyti laukinį gyvūną nelaisvėje gali būti panaikintas D. Mikelaičio išvardytais atvejais:
pažeidus Leidimo bendrąsias ir papildomas sąlygas ir neįvykdžius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo (-ų) pašalinti pažeidimus, leidimo turėtojo prašymu, savivaldybės vykdomajai institucijai panaikinus sprendimą apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje skirtoje laukinių gyvūnų laikymui, Valstybinei maisto ir veterinarijos inspekcijai nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą, dėl kurios išplitimo rizikos nurodytoje teritorijoje negalėtų būti laikomi tam tikrų rūšių laukiniai gyvūnai.
„Siekiant vieningos ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo (leidimų išdavimo) funkcijos vykdymo, ją optimizuojant ir efektyviai panaudojant turimus pajėgumus bei kompetencijas aplinkosaugos sistemoje, 2014 m. buvo įgyvendintas gyvosios gamtos leidimų išdavimo funkcijos centralizavimas Agentūroje, perimant šią funkciją iš aštuonių aplinkos apsaugos departamentų. Šis struktūrinis ūkinės veiklos aplinkosauginio reguliavimo funkcijų vykdymo pokytis prisidėjo prie tolygių sprendimų priėmimo, optimalaus žmogiškųjų išteklių naudojimo bei kompetencijų ugdymo gyvosios gamtos leidimų išdavimo srityje sistemos sukūrimo ir galimų korupcijos apraiškų mažinimo“, – pabrėžia D. Mikelaitis.
Pagal Aplinkos apsaugos agentūros turimus duomenis, 2016 metais išduoti 142 leidimai laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, o panaikinta - 16, 2017 metais išduoti 253 leidimai, panaikinta - 19 leidimų.
Jeigu pastebima, kad fizinis ar juridinis asmuo nesilaiko laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių, neužtikrina jų gerovės, apie numanomus pažeidimus reikia pranešti regiono, kuriame yra laukinių gyvūnų aptvaras, aplinkos apsaugos departamentui arba informuoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Planuojami pokyčiai laukinių gyvūnų gerovės srityje
Vis dėlto, nepaisant reikalavimų sąrašo, norint laikyti laukinį gyvūną nelaisvėje, anot Lietuvos gyvūnų teisių organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės, nepakankamai užtikrinama laukinių gyvūnų gerovė.
„Reikia pakeisti minimalius laikymo nelaisvėje reikalavimus, kad jie iš atitiktų gyvūnų gerovės principus. Kai atsiras atitinkami reikalavimai tokiam gyvūnų laikymui, ne vienas susimąstys, ar verta juos laikyti dėl komercinių išskaičiavimų. Kita vertus, mes visada skatiname visuomenę nesilankyti tose vietose, kur išnaudojami gyvūnai ir neprisidėti prie tikslo, kurio siekia nelaisvėje auginamų gyvūnų laikytojai. Ne paslaptis, kad dažnai jie siekia tik pelno, o jei jo nebus, nebus laikomas ir tas gyvūnas“, – mano Lietuvos gyvūnų teisių organizacijos vadovė.
Kad gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus reikia tobulinti, ne kartą yra sakęs ir aplinkos viceministras M. Norbutas. Anot jo, šiuo metu jau dirba Gyvūnų gerovės darbo grupė, kuri rūpinasi šiuo klausimu.
„Mes turime sukūrę Gyvūnų gerovės darbo grupę, kurioje vyksta diskusijos, kaip pagerinti gyvūnų gerovę. Tačiau reikia laiko peržiūrėti dabartines tvarkas ir aptarti konkrečius siūlymus. Norime šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje turėti konkrečius pasiūlymus“, – pažymi viceministras.
Kaip užtikrinti laukinių gyvūnų gerovę ir europinius standartus atitinkančias jų gyvenimo sąlygas nelaisvėje, tikimasi iš dalies nuspręsti dar šiais metais. Gyvūnų gerovės darbo grupė planuoja pateikti pasiūlymus dėl galimų laikymo nelaisvėje reikalavimų pakeitimų, kurie pagerintų laukinių gyvūnų laikymo sąlygas ir gerovę.
