Pavasario pradžia nedžiugins
Pavasaris, bene laukiamiausias metų laikas, yra gamtos pabudimo metas. Tačiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas sako, kad tikrojo pavasario dar teks palūkėti.
Klimatologas aiškina, kad nors pavasaris siejamas su kovo pirmąja, pavasarinė saulė ir šiluma dažniausiai ateina gerokai vėliau.
„Pavasarį iš tiesų pas mus labai norima sieti su kalendoriniu pavasariu – kovo mėnesiu, bet jei pažiūrėtume į daugiametes normas, pavasaris beveik niekad neateina iškart kovo 1 dieną. Dažniausiai jį pastebime kovo pradžioje, kai oro temperatūra pereina iš neigiamos į teigiamą. Tuomet baigiasi klimatologinė žiema ir prasideda klimatologinis pavasaris“, – pažymi dr. D. Valiukas.
Klimatologas sako, kad klimatologinis pavasaris dar nereiškia, jog į Lietuvą plūs šiluma ir saulė. Kovas dažniausiai yra pereinamasis pavasario mėnuo, kai, anot klimatologo, galima sulaukti ir šlapdribos, ir šaltesnių orų. Tokio kovo D. Valiukas ragina tikėtis ir šiemet.
„Pajūryje, ko gero, gal kiek ir anksčiau ateis pavasaris, bet, žiūrint į kovo mėnesio bendras daugiametes prognozes, matomos tendencijos, kad kovas turėtų būti vėsesnis apie pusę ar vieną laipsnį. Jeigu kovo vidutinė temperatūra yra +0,4, tai dabar turėtų būti apie -0,5 laipsnio šalčio. Tas žodis „pavasaris“ mus nuteikia taip jau labai optimistiškai, pozityviai, bet ankstyvasis pavasaris yra sunkiai pastebimas. Ankstyvas pavasaris yra tada, kai temperatūra laikosi truputį virš nulio, o vėliau, oro temperatūrai pasiekus 5 laipsnius šilumos, prasideda augalų vegetacija (balandžio pirmoji dekada). Kovas yra permainingas ir dar su galimais pasnigimais, šlapdribomis, palijimais“, – pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas.
Įprastai, pasak D. Valiuko, pirmiausia pavasaris ateina į vakarinę Lietuvos dalį apie kovo 6 dieną, o vėliau teigiama temperatūra įsivyrauja visoje šalyje (apie kovo 15 dieną).
Prognozuojamas įprastas pavasaris
Nerimaujantiems, ar šiemet galėsime džiaugtis saulėtu ir šiltu pavasariu, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjas dr. D. Valiukas turi gerų žinių. Prognozuojama, kad likę pavasario mėnesiai (balandis, gegužė) turėtų būti artimi daugiametėms normoms.
„Ilgalaikių prognozių, ką visuomet pabrėžiame, pasitvirtinimas yra neaukštas, apie 50 proc., bet pagal jas likęs pavasaris turėtų būti artimas daugiametėms normoms. Balandį pas mus vidutinė temperatūra yra apie 6,7 laipsnius šilumos, o gegužės mėnesį – 12,4 laipsnių šilumos. Kažko panašaus laukiama ir šiais metais“, – mano pašnekovas.
Kalbant apie kritulius, klimatologas tęsia, kad, stebint ilgalaikes tendencijas, didelių nukrypimų nuo normų būti neturėtų.
Tačiau pavasario dar reikės palaukti. D. Valiukas GRYNAS.lt pasakoja, kad šiuo metu į Lietuvą besiveržiantis arktinis šaltis šalyje turėtų paviešėti.
„Dabar iki kalendorinio pavasario turėsime arktinio šalčio įsiveržimą, kai žema oro temperatūra, vadinasi, kritulių bus mažiau. Nors ir pasnigs, bet, lyginant kritulių kiekį su daugiametėmis normomis, jų bus mažiau. Taigi artimiausią savaitę tikrai turėsime šaltą orą, kurio reiktų ir pasisaugoti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad prognozės daromos iki savaitės laikotarpio“, –artimiausius orus apžvelgė klimatologas.
Klimato kaita lemia staigias ir ekstremalias orų permainas
Vis dėlto klimatologas dr. D. Valiukas ragina nepamiršti klimato kaitos įtakos orų permainingumui. Anot jo, nors, atsižvelgiant į daugiametes tendencijas, didelių nuokrypių nuo oro temperatūros ir kritulių kiekio normų nenumatoma, ir kovą, ir balandį, ir gegužę gali būti dienų, kai užplūs pavasariui nebūdingas karštis arba naktį laukai pasidengs šalna.
Klimatologas taip pat neatmeta tikimybės, kad šiemet, kaip ir pernai, velykinius kiaušinius gali tekti ridenti ant sniego: „Kiekvieni metai yra kitokie. Bet bendros tendencijos, ką mes, klimatologai, visuomet stengiamės pabrėžti, kad kartu su klimato kaita didėja klimato ekstremalumas ir besikeičiančių orų tikimybė. Pavyzdžiui, kaip pernai buvo per Velykas. Tai tokia tikimybė išlieka ir dabar, ir ateityje. Vis dėlto pasakyti tikslių prognozių yra tiesiog neįmanoma. Bet, kad auga kontrastingumas, – tikrai taip.“
Keli Lietuvos regionai gali būti apsemti potvynių
Visoje Lietuvoje besilaikantys šalti orai kelia nerimą hidrologams. Kaip žiemos pradžioje GRYNAS.lt yra aiškinęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus, praktiškai visa Lietuva, o ypač pajūris ir Nemuno delta, turėtų ruoštis šlapiam pavasariui.
„Aišku, dirva įšals visiškai įmirkusi, pavasarį drėgmės ji negers, tai, kai tirps sniegas, tas vanduo turės kažkur nutekėti. <...> Prognozuoti ką nors sunku, nes nėra aišku, kokie iš tikrųjų bus orai. Bet faktas tas, kad dabar dirvožemis yra įmirkęs ir, jei ateis tokia vidutiniška žiema, jis įšals drėgnas, tai pavasarį padėtį komplikuos, bet, aišku, daug priklausys nuo to, kiek sniego prisikaups per žiemą“, – pasakojo hidrologas.
Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Gintaras Valiuškevičius sako, kad, stebint dabartines tendencijas, katastrofiškų potvynių pavasarį būti neturėtų, tačiau Lietuvos lygumose vandens lygis turėtų pakilti. Taip pat jis pabrėžia, kad iki potvynio pradžios dar gana toli, todėl situacija gali gerokai pasikeisti.
„Kol kas pagal dabartines situacijas pirmiausia reikia pastebėti, kad iki to tikrojo tirpimo dar daug laiko. Pavasario potvynis niekada neprasideda pirmąją kalendorinio pavasario dieną, o šiemet intensyvesnio lygio kilimo tikėtina sulaukti balandį. Vandens lygis šiuo metu visur yra aukštesnis už normą, tad tie regionai, kur yra lygumos, kuriuose upė gali lengvai išsilieti iš vagos, visada turi daugiau šansų nukentėti. Pirmiausia, vidurio Lietuva, Nevėžio baseinas, kažkiek Šešupės baseinas, šiaurinė vidurio Lietuvos dalis, kur irgi paprastai būna tokių reiškinių“, – prognozuoja hidrologas.
G. Valiuškevičius tęsia, kad keblioje situacijoje galimai atsidurs ir pamarys, kuriame jau gerą pusmetį vandens lygis ir taip gerokai pakilęs: „Jie ir dabar mirksta vandenyje, lygis dabar šiek tiek nukrito, bet, kai juos apsėmė rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje, praktiškai iki dabar ten situacija kritinė. Be to, baseine yra šiek tiek sniego, nors jo nedaug, bet, kai jis ištirps, vandens lygis dar pakils. Reikia neužmiršti, kad laukiama šaltos vasario pabaigos ir visa tai, kas dabar pas juos plūduriuoja išsilieję į polderius ir Nemuno žemupio pievas, irgi užšals. Tad tikriausiai pamaryje bus visko: ir ledo sangrūdų, dėl ko vanduo negalės pratekėti (gali staigiai pakilti vandens lygis ir prasidėti pavasario potvynis), ir sniego tirpsmo sukelto natūralaus lygio kilimo. Jis, matyt, bus toks nemalonus, bet, tiesą sakant, nemalonumai Nemuno deltos regione šiemet tęsiasi nuo rudens.“
Remiantis klimatologų duomenimis, panašu, kad kovo pirmąją šilumos ir saulės sulaukti nepavyks, tačiau vis dėlto šiemet pavasaris didelių staigmenų nežada, todėl galime tikėtis ramaus gamtos atgimimo.
