Praėjęs pavasaris, vasara, ruduo ir net dalis žiemos nustebino ir klimatologus. Tokios rekordinės gausos kritulių jau ilgai nebuvo, o jų sukelti potvyniai bei poplūdžiai vargino ir miesto, ir užmiesčio gyventojus. Sunerimę buvo ir palangiškiai: įsismarkavusi Baltijos jūra, didelis vėjas ir nesiliaujantys krituliai vasarą kėsinosi į dalį Palangos paplūdimio. Tąkart nuo Baltijos jūros bangų mūšos teko saugotis ir paplūdimio kavinėms, kurioms iškilo grėsmė būti nuplautoms nuo paplūdimio.
Jūra ardo apsauginį kopagūbrį
Šiandien Baltijos jūra ir vėl rodo savo jėgą: kaip praneša Palangos miesto savivaldybė, ardomas apsauginis kopagūbris, besidriekiantis nuo Palangos tilto link Rąžės upelio. Apsauginis kopagūbris yra tarsi barjeras, skiriantis paplūdimį nuo priekrantę skalaujančių bangų.
Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė GRYNAS.lt pasakoja, kad šiuo metu Baltijos jūros kranto padėtis šiauriau Palangos tilto yra sudėtinga. Anot jos, Baltijos jūra ne tik nuplovė dalį paplūdimio, tačiau dar ir pradėjo skalauti apsauginį kopagūbrį, pradėjo formuotis skardžiai.
„Palangos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, informuodama ją apie sparčiai prastėjančią kranto būklę. Kvietėme ministerijos atstovus atvykti į Palangą ir vietoje įvertinti susidariusią situaciją, patys vykome į Aplinkos ministeriją bei prašėme skubiai atkreipti dėmesį į eroduojantį krantą šiauriau jūros tilto ir numatyti kranto stabilizavimo priemones. Informavome, kad Savivaldybė pasirengusi visais įmanomais būdais prisidėti prie pajūrio juostos bei krantų tvarkymo. Deja, pasitarime, vykusiame š.m. sausio mėn. 26 d., buvome informuoti, kad tam lėšų nėra planuota“, – tvirtina R. Kairienė.
Anot Aplinkos ministerijos atstovų, susitikime susitarta, kokius skubius veiksmus atliks savivaldybė, kad kartu su Aplinkos ministerija galėtų kreiptis į Vyriausybę skubios finansinės pagalbos ir kokius teisės aktų pakeitimus parengs Aplinkos ministerija, kad padėtis būtų suvaldyta ilgalaikėje perspektyvoje naudojant ES finansinę paramą.
Aplinkos ministerijoje dėl kopagūbrio gelbėjimo buvo surengtas pasitarimas. Jame dalyvavęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas sako, kad Palangos savivaldybei nerimauti nereikėtų: lėšų vis tiek bus rasta.
„Pirmiausia, turi būti mokslininkų vertinimas, apie kokį smėlio kiekį mes kalbame, kokio jo reikia, kad būtų suvaldyta situacija, reikia įsivertinti ir sumą. <...> Toliau vyksta projektas dėl Europos Sąjungos lėšų, tik šių lėšų panaudojimas planuojamas papildant smėliu kitą paplūdimo dalį. Norint tai pakeisti (pakeisti lėšų panaudojimo tikslą – red. past.), iš esmės užtruktume apie dvejus metus. Todėl yra mąstoma apie tai, kad Palangos miesto savivaldybei būtų galima kreiptis į Vyriausybę dėl pinigų ieškojimo rezerve ir Aplinkos ministerija galėtų savivaldybę palaikyti, taip pat kelti tą klausimą Vyriausybėje“, – situaciją komentuoja M. Norbutas.
Mokslininkai: kopagūbrio ardymas yra normalus procesas
Tai, kad Baltijos jūra ardo šiaurinio Palangos paplūdimio kopagūbrį, mokslininkų nestebina. Gamtos tyrimų centro Krantotyros ir krantotvarkos sektoriaus vadovas dr. Gintautas Žilinskas sako, tai, kad šiauriau Palangos tilto apsauginis kopagūbris šiemet ardomas smarkiau, lemia smėlio trūkumas šios dalies kranto zonoje ir nuo 2017 m. lapkričio mėnesio pradžios iki pastarųjų dienų vyraujančios nepalankios hidrometeorologinės sąlygos. Beveik visą šį laikotarpį pūtė stiprūs vakarų sektoriaus vėjai, kurių sukeltas jūros vanduo (iki 40 cm ir aukščiau virš vidutinio daugiamečio jūros lygio) buvo apsėmęs beveik visą paplūdimį, todėl bangos ir plūsmo srautas intensyviai ardė kopagūbrį.
„Pirmiausia smėlio pradeda mažėti priekrantėje, todėl didėja priekrantės gyliai ir audrų metu krantą pasiekia aukštesnės bangos su didesne jėga, susidaro aukštesnė bangų patvanka. <...> Bangos ir plūsmo srautas pradeda ardyti paplūdimį, jei jis siaurėja bei žemėja, kitas etapas – kopagūbrio ardymas“, – aiškina mokslininkas.
Anot pašnekovo, ši vieta, tarp Palangos tilto ir Rąžės upelio, problemiška jau pakankamai seniai: „Daugelis vyresnio amžiaus poilsiautojų ir Palangos gyventojų turbūt prisimena čia egzistavusią beveik iki XX a. pradžios įlanką, kur tuo metu buvo moterų pliažas. Situacija buvo stipriai pakitusi ištraukus senojo (grafo Tiškevičiaus statyto) tilto akmenis bei dalį polių 1997 m. pavasarį. Tuomet prasidėjo intensyvus piečiau tilto esančio kranto ruožo ardymas ir smėlio pernaša į šiaurinę tilto pusę, kurioje iki tol buvę siauri 30 - 40 m pločio ir žemi 2,0 - 2,5 m aukščio paplūdimiai per keletą metų išplatėjo iki 80 - 90 m, o prie Rąžės upelio net iki 110 m ir paaukštėjo iki 3,0 - 3,5 m.“
Mokslininkas tęsia, kad siekiant sustabdyti piečiau tilto esančio kranto ruožo intensyvų paplūdimio ir kopagūbrio ardymą, 2005 m. senojo tilto vietoje buvo atstatyta akmenų buna, kuri iš dalies stabilizavo piečiau tilto esančio kranto būklę, bet nutraukė smėlio patekimą į šiauriau tilto esantį kranto ruožą. Todėl jame įsivyravo kranto arda, vėl ėmė formuotis įlanka. Jos formavimąsi buvo bandoma sustabdyti 2011 - 2012 m. papildant paplūdimio smėlio atsargas 121 000 m3 smėlio. Tačiau ilgai jis ten nesilaikė.
G. Žilinsko teigimu, paplūdimio ir kopagūbrio ardymas intensyviausias rudenį ir žiemą, dažnai tam tikra dalis (iki 25 - 30 proc. ) nuplauto smėlio pavasarį grąžinama į krantą. Todėl siekiant įvertinti realų rudens-žiemos audrų poveikį krantui, vertinimą reikia atlikti nusistovėjus ramiems orams balandžio arba gegužės mėnesiais.
Stipriai pakilęs vandens lygis pagreitino kopagūbrio ardymą
Šios žiemos pradžia buvo neįprasta dideliu kritulių kiekiu. Be to, Lietuvos gyventojai prisimena lietingą pavasarį, vasarą ir rudenį. Toks didelis kritulių kiekis, anot hidrologų, lėmė vandens lygio pakilimą.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus specialistas Aleksandras Kajutis GRYNAS.lt pasakoja, jog šiuo metu skaičiuojamas nemažas Baltijos jūros vandens lygio pakilimas. Tiesa, prognozuoti, kokia bus vandens lygio situacija pavasarį, hidrologas kol kas negali.
„Šiuo metu vandens lygis yra 529 cm, tai yra, 29 cm aukštesnis už normą. Tačiau prognozuoti, kokia situacija bus toliau, yra neįmanoma, nes vandens lygio pakilimus lemia ciklonai ir anticiklonai. Kai ateina gilus ciklonas, kai slėgis atmosferoje nukrenta, spaudimas į vandenį sumažėja ir vandens lygis pakyla. Be to, kai vyrauja ciklonas, pučia stiprūs vakarų vėjai. Tuomet ir yra kelių dienų trumpalaikiai vandens lygio pakilimai, bet jie yra patys aukščiausi“, – aiškina A. Kajutis.
Jis pažymi, kad vandens lygio svyravimai lemiami ir klimato atšilimo. Skaičiuojama, kad Lietuvoje dėl šios priežasties vandens lygis pakilo 15 cm.
Pakilęs vandens lygis, stiprūs vėjai turi įtakos ir intensyvesniam kopagūbrių ardymui. Todėl šiemet, kaip yra sakę Palangos savivaldybės administracijos atstovai, šiaurinio paplūdimio apsauginio kopagūbrio būklė yra ypač prasta.
Tokią situaciją buvo galima prognozuoti
Aplinkos ministerija, kuri koordinuoja Lietuvos pajūrio krantotvarkos klausimus, pasak ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistės Dalios Gudaitienės-Holiman, apie šio ruožo apsauginio paplūdimio kopagūbrio ardymo problemą žinojusi. Anot pašnekovės, tai buvo galima numanyti stebint praėjusių metų hidrometeorologinius reiškinius. Ji tęsia, kad šitas ruožas yra problematiškas ir sutinka su krantotvarkos specialisto dr. G. Žilinsko nuomone, jog čia formuojasi įlanka.
„Norėčiau pažymėti, kad minimas ruožas yra probleminis ir toks išlieka, nepaisant to, kokias priemones taikome. Jos tik kompensacinės, nes šalia Palangos tilto atstatyta buna formuoja įlanką, o šio ruožo priekrantėje fiksuojamas didelis smėlio deficitas. Atstatytos bunos poveikis toks, kad turime gana plačius paplūdimius į pietus nuo tilto link Birutės kalno, o į šiaurę formuojasi įlanka, būtent dėl barjero, kurį sudaro atgal supilti akmenys“, – aiškina Aplinkos ministerijos specialistė.
D. Gudaitienės Holiman teigimu, Palangos miesto savivaldybė turi kelis pasirinkimus, kaip gelbėti ardomą ruožą ir apsauginį paplūdimio kopagūbrį. Abu jie – paplūdimio papildymas atvežtiniu smėliu, tačiau norint pasiekti ne trumpalaikį rezultatą ruože nuo Palangos tilto iki Rąžės upelio, reikia atvežti didesnį smėlio kiekį, kaip tai daroma tvirtinant ruožą nuo Palangos tilto iki Birutės kalno.
Vis dėlto, toks sprendimas reikalautų nemažai papildomų lėšų, todėl savivaldybė turėtų patikslinti finansavimo paraišką, kurią prieš tai buvo pateikusi dėl ruožo nuo Palangos tilto iki Birutės kalno sutvarkymo.
Aplinkos ministerijos atstovės D. Gudaitienės Holiman nuomone, ieškant greitesnių sprendimų, reikėtų svarstyti smėlio iš Šventosios uosto paėmimo ir juo probleminės teritorijos papildymo galimybę.
„Kai vandens lygis nuslūgs, pirmiausia turės būti įgyvendintos greitosios trumpalaikės krantotvarkos priemonės: susidaręs skardis turės būti lyginamas, apsispręsta dėl smėlio atvežimo į šį ruožą iš Šventosios uosto. Taip pat Palangos tilto zonoje sukauptas smėlis turėtų būti perkeltas į susiformavusios įlankos ruožą. Iki vasaros sezono pradžios turės būti įgyvendintos ir kitos kasmetinės krantotvarkos priemonės – apsauginis paplūdimio kopagūbris sutvirtintas žabų tvorelėmis ir šakų klojiniais, reikiamose vietose nutiesti takai, įrengti laiptai“, – tvirtina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio skyriaus vyr. specialistė.
Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Krantotyros ir krantotvarkos specialistas G. Žilinskas sako, kad paplūdimio pildymas smėliu yra įprasta ir dažna praktika daugelyje šalių, kurios turi paplūdimius. Smėlio papildymas yra išeitis, norint išsaugoti rekreacinės paskirties paplūdimius.
Ar bus imtasi kitų priemonių, norint sutvarkyti apsauginį kopagūbrį, paaiškės tik po pakrantės tyrimų. Be to, mokslininkų teigimu, tikimasi, kad po žiemos situacija šiek tiek stabilizuosis.
