Žvejai ant ledo nuo pat ryto
GRYNAS.lt žurnalistai pasivaikščiojo šalia kelių sostinės žvejų susibūrimo vietų. Nors diena dar tik artėjo prie vidurdienio, ant vandens telkinio, prie kurio lankėsi žurnalistai, jau rymojo žvejai.
Vilnietis Darius pasakojo, kad poledinė žūklė yra vienas mėgstamiausių jo laisvalaikio žiemą praleidimo būdų. Anot žvejo, jis visuomet pasirūpina žvejo mėgėjo leidimu, turi smaigus, šiltą aprangą ir žvejodamas vadovaujasi mėgėjiškos žvejybos taisyklėmis.
„Žvejoju jau ne pirmi metai ant ledo. Man labai patinka. Kasmet žiemą pasiimu atostogas ir važiuoju kur nors link Molėtų ar Utenos, o kartais ir čia, Vilniuj, važiuoju žvejot. Ar aplink Vilnių. Man tai savotiškas atsipalaidavimas, tiesiog mėgstamas užsiėmimas, poilsis nuo darbų ir rūpesčių. Grožiesi gamta ir lauki, kol užkibs. <...> Visada laikausi taisyklių. Perskaitau jas kiekvienais metais vis iš naujo“, – tikina Darius.
Žvejys mėgėjas pabrėžia, kad žvejyboje niekada nevartoja alkoholio, o jei pastebi, kad aplinkui esantys kiti žvejai tuo piktnaudžiauja, Darius laikosi nuo jų atokiau: „Nenoriu veltis. Aš atvažiavau ramiai pabūti gamtoje. Jei jie ten geria, tai stengiuosi tiesiog nekreipti dėmesio ir pats elgtis atsargiau, stebėti ledą, aplinką. Juk išgėrę žmonės visko prisigalvoja. O šiaip stengiuosi žvejoti tada, kai kitų žmonių aplink nebūna.“
Kiek atokiau nuo vilniečio Dariaus laimikio laukia ir kitas žvejys Juozas. Pagyvenęs vyras sako, kad anksčiau žvejyboje jautėsi laisviau, todėl kartais nusižengdavo ir, kaip pats sako, pamiršdavo vieną kita mėgėjiškos žvejybos taisyklę.
„Aš jau labai seniai žvejoju. Anksčiau, prisimenu, taip sakant, pamiršdavau tam tikras taisykles. Kad tik tos žuvies pagauti. Bet dabar jau nebe, nes aplinkos apsauga dirba nuo ryto iki vakaro. Tikrai tikrina, ir mane ne kartą tikrino, tai jau baisu būtų nesilaikyti taisyklių. O ir baudos kokios didelės. Neapsimoka tiesiog žaisti. Geriau laikytis tų taisyklių ir visiems bus gerai“, – pasakoja Juozas.
Abu žvejai tikino, kad tikrai netyčia pamiršti taisykles ilgamečiam žveju yra neįmanoma. Vilnietis Darius sako, kad žvejo pareiga yra kartas nuo karto iš naujo perskaityti mėgėjų žvejybos taisykles, o Juozas priduria, jog kažką pamiršti gali tik jaunieji, vos keliose žvejybose dalyvavę žvejai mėgėjai.
„Mes, senoji karta, jau tiek pergyvenom, tiek tų taisyklių keitėsi, kad galim viską atmintinai išvardyti. Kai žvejoji metai iš metų, jau net pats matai, kaip kiti kažkokias klaidas daro. Dažniausiai jaunimas. Nežinau, ar tiesiog nežino taisyklių, ar specialiai nesilaiko. Gal ir neprisimena visko, jei tik pirmą kartą žvejoja“, – mano Juozas.
Pasak žvejų, šiemet jiems teko pastebėti kolegų, kurie žvejojo žuvele, kai tai buvo uždrausta. Taip pat yra pastebėję žvejų be smaigų. Pastarieji buvę pagyvenę žvejai.
Žiemą daugiausiai pažeidimų ant ledo
Vis dėlto, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas pastebi gerėjančias mėgėjų taisyklių laikymosi tendencijas. Anot jo, kasmet pažeidėjų vis mažiau, žmonės darosi supratingesni. Be to, auga ir pačių žvejų iniciatyva sudrausminti taisyklių nesilaikančius kolegas arba bent jau apie tai pranešti aplinkosaugos pareigūnams.
S. Mikėnas pasakoja, kad dažniausiai žiemą aplinkosaugininkai susiduria su žvejais, neturinčiais žvejo mėgėjo bilieto arba bilieto galiojimas pasibaigęs, arba žvejo mėgėjo bilietas nesuteikia teisės žvejoti tame vandens telkinyje, taip pat su tokiais asmenimis, kurie žvejoja neleistinais įrankiais arba su neleistinu įrankių skaičiumi.
„Dažniausi žvejybos pažeidimai yra fiksuojami ant ledo. Žvejas privalo turėti žvejo mėgėjo bilietą. Jei yra valstybinės reikšmės vandens telkinys, kuris negali būti išnuomotas, tai turi turėti leidimą vienos rūšies, jei vandens telkinys išnuomotas arba turi naudotoją, tai leidimą iš naudotojo. Jeigu yra privatus vandens telkinys – iš privatininko. Pagal mėgėjų žvejybos taisykles žvejoti galima naudojant ne daugiau kaip 4 mėgėjų žvejybos įrankius. Vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali būti didesnis nei 6 vienetai, išskyrus stintų žvejybą, kur gali būti naudojama iki 12 kabliukų“, – aiškina aplinkosaugininkas.
Pašnekovas primena, kad viena iš esminių taisyklių poledinėje žūklėje yra smaigų turėjimas. Plačiau apie poledinės žūklės taisykles, saugų elgesį ant ledo ir kaip gelbėtis įlūžus, GRYNAS.lt jau yra rašęs. Tai galite surasti ČIA.
Už taisyklių pažeidimus – didelės baudos
Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas pamini ir situacijas, kai žvejai mėgėjai pričiumpami naudojant neleistinus žvejybos įrankius. S. Mikėnas primena, kokia atsakomybė laukia tų, kurie nesilaiko mėgėjų žvejybos taisyklių.
„Jei žvejas žvejoja be žvejo bilieto, tai atsakomybė gali būti taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 1 dalį, nuo įspėjimo iki 60 Eur baudos. O jei jis bežvejodamas dar pastatė skritulį ar vėliavėlę, atsakomybė tokia: gresia bauda nuo 120 Eur iki 300 Eur su įrankių ar priemonių konfiskavimu. Kitaip tariant, iš pažeidėjo paimame meškeres, skritulius, vėliavėles, grąžtą ar kitas priemonės, kurias jis naudojo draudžiamos žvejybos metu. Jeigu sugautos žuvys draudžiamais įrankiais, už žalą aplinkai taip pat teikia sumokėti. Pavyzdžiui, jei sugauta viena lydeka, tai už ją reikia pakloti 145 Eur, jei daugiau tų lydekų, tai reiktų vienos lydekos sumą dauginti iš sugautų lydekų skaičiaus“, – informuoja aplinkosaugos pareigūnas.
Anot S. Mikėno, Vilniaus regione šią žiemą (gruodžio – sausio mėnesiais), nors ir nedaug, tačiau vis dėlto pažeidimų būta: „Šią žiemą pažeidimai buvo tokie: žvejyba su žuvele, didesnis įrankių skaičius (buvo ir 10, ir 8 įrankiai). Tie patys atvejai, kai neturi su savimi leidimų, smaigų, kabliukų skaičius didesnis nei galima. Vis dėlto, akivaizdžiai jaučiamas pažeidimų mažėjimas.“
Primena svarbiausias žvejybos žiemą taisykles
Visos pagrindinės mėgėjų žvejybos nuostatos yra išdėstytos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse, jos galioja ir poledinei, ir atviro vandens žvejybai. Tačiau Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Povilas Paukštė primena, kad dar yra ir Limituotos žvejybos tvarkos aprašas, kuriame reglamentuojama saugomų žuvų rūšių žvejyba ir žvejyba nestandartiniais įrankiais ir būdais, tačiau, anot jo, limituotos žvejybos tvarka aktuali daug siauresniam žvejų ratui ir mažai susijusi su poledine žvejyba.
Kur kas svarbiau nepamiršti laikotarpių, kada galima ir kada negalima žvejoti tam tikrų žuvų rūšių arba, kada draudžiami tam tikri įprastai naudojami žvejybos įrankiai.
„Poledinei žvejybai aktualus draudimas nuo sausio 1 d. (iki balandžio 20 d.) žvejoti masalui naudojant žuvelę. Toks draudimas skirtas lydekų apsaugai. Tačiau jis nedraudžia žvejoti naudojant žuvies gabalėlį, kurį žiemą žvejai naudoja ežeruose žvejodami vėgėles (vėgėles galima gaudyti nuo sausio 16 d.). Nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. lydekas apskritai draudžiama žvejoti“, – taisykles vardija Aplinkos ministerijos atstovas.
Kalbėdamas apie svarbiausias žvejybos taisykles žiemą, jis akcentuoja, kad žvejybai nuo ledo leidžiamas įrankių skaičius ir sugaunamų žuvų kiekis toks pats, kaip ir vasarą.
„Stintas ir ežerines stinteles daugelis žvejų gaudo žiemą nuo ledo, šių žuvų žvejybai leidžiama naudoti 12 kabliukų, o kitų žuvų – 6 kabliukus. Pastaraisiais metais populiarėja seliavų poledinė žvejyba. Seliavos, kaip ir stintelės, gyvena ne visuose, o tik giliuosiuose ežeruose, jas sugauti gana sudėtinga, vienuose ežeruose kimba – kituose ne, žvejai ieško naujų žvejybos plotų. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas seliavų žvejybai, skatinti mėgėjų žvejybos plėtrą, pasiūlėme Mėgėjų žvejybos tarybai priimti nuostatą, kad ir seliavų žvejyboje leidžiama naudoti 12 kabliukų, tokiam pasiūlymui pritarta, todėl jį numatoma įgyvendinti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse“, – informuoja P. Paukštė.
Laikytis mėgėjų žvejybos taisyklių yra ne tik kiekvieno sąmoningo žvejo prievolė, bet ir pareiga, norint išsaugoti stabilias žuvų populiacijas Lietuvoje.
