Tvarkymo darbai vyksta

Išklausę kolegų mokslininkų iš Lenkijos išvadų apie piliakalnio būklę, mūsų šalies specialistai vis siūlo kitokių būdų, kaip sustabdyti Gedimino kalno slinkimą ir išvengti visiškos jo griūties. Gruodžio pradžioje naujienų agentūra ELTA skelbė, kad kalno papėdėje atsiradusios nuošliaužos yra išvalytos, formuojamos drenažo sistemos ir skaldų atramos.

„Darbai kalno viršuje baigti. Tarp pirmojo ir antrojo kunigaikščių rūmų aukštų liko uždengti laikiną stogą. Parapetai suformuoti, kad drėgmė nesiskverbtų į rūmų gilumą. Nuošliaužos nesijungia į didelį masyvą. Rytinėje kalno dalyje jos sutvarkytos – drenažo sistema, skaldos atramos įrengtos, K. Škirpos alėja nuo gruodžio 1 dienos atidaryta“, – žurnalistams kalbėjo Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

Jis taip pat akcentavo, kad bus pradėti vykdyti tvarkybos darbai – įrengti stabilūs ilgalaikiai molio tarpsluoksniai, kad vanduo nesiskverbtų į kalno gilumą. Prieš Kalėdas viceministras pranešė, kad beveik visas Gedimino kalnas paruoštas žiemai, nuošliaužos užpiltos skalda.

Pietrytinio šlaito ir kalno viršutinės aikštelės tvarkybos darbams iš valstybės rezervo numatyta skirti apie 7,5 mln.

Siūlo sutvirtinti vielos tinklu

Ir šiandien Gedimino kalno papėdėje triūsia darbininkai. Tai užfiksavo specialistai iš Šveicarijos, kurie atvyko į Lietuvą supažindinti mūsų mokslininkų ir už kalno tvarkymą atsakingų asmenų su efektyviu ir nebrangiu būdu, kaip būtų galima sustabdyti nuošliaužų nuo Gedimino kalno susidarymą.

Pirmadienį susitikime su šveicarų specialistais dalyvavo net apie kelias dešimtis Lietuvos mokslininkų. Jie klausėsi rekomendacijų, kaip būtų galima sutvarkyti Gedimino kalną. Anot konferencijos pranešėjų iš Šveicarijos, jų siūloma nuošliaužų stabdymo sistema yra naudojama jau ne vieną dešimtį metų visame pasaulyje. Jų sistemomis pasitiki ir kaimynai lenkai. Ne vienas šlaitas Lenkijoje sutvirtintas šveicarų siūlomu būdu.

Šveicarijos kompanijos „Geobrugg“ atstovai – Europos regiono vadovas Eberhardas Gröneris ir „Geobrugg“ kompanijos filialo Lenkijoje vadovas Piotras Chammas – lietuviams pristatė šlaitams stabilizuoti sukurtas sistemas iš aukšto atsparumo plieninės vielos tinklų.

Pristatyme svečiai pabrėžė, kad jų inžinieriai ir geologai siūlo konsultavimo, planavimo, gamybos, sistemos įgyvendinimo ir jos stebėjimo po darbų atlikimų paslaugas. E. Gröneris teigė, kad Lietuvos problema dėl Gedimino kalno jų specialistams yra gerai žinoma, nes į jų kompaniją kreipiasi ne vienas „Geobrugg“ sistemų užsakovas su tokiais pačiais rūpesčiais dėl šlaito šliaužimo.

Šveicarų specialistai, atsižvelgdami į grunto tipą, siūlo trijų tipų tinklą (spiralinių lynų tinklo sistemą su įsmeigimo plokštėmis ir įrankį matmenims pasirinkti įrankį). Anot pašnekovų, jų siūloma sistema yra patogi montuoti ir užtikrina gerą estetinį vaizdą bei patvarumą. Jų įrengtos sistemos gruntą laiko nuo 50 iki 100 metų.

Kaip veikia šveicarų siūloma sistema?

Specialistai iš Šveicarijos aiškina, kad jų montuojama sistema šlaitui stabilizuoti susideda iš į gruntą specialiu būdu įgręžiamų vinių ir vielos tinklo. Vinys, anot pašnekovų, turi būti nukreipiami reikiamu kampu, nes būtent jie sulaiko grunto svorį ir nukreipia jį į tą patį gruntą. Ant viršaus tempiama viela skirta sulaikyti nuošliaužoms. Ant vielos tam tikrais atstumais dar montuojamos sąvaržos, jos prilaiko sistemą. Kadangi naudojami vinys atlaiko didelį svorį, viela gali būti tiesiama didesniais atstumais ir taip būtų galima sutaupyti nemažai piniginių lėšų.

Atstovai akcentuoja, kad vielos tinklai pagaminti iš aukštos kokybės plieno, todėl yra labai stiprūs, atlaiko didelį tempimą. Be to, toks būdas šlaitams stabilizuoti yra ekologiškas, netrukdo augti augmenijai. Tai yra ypač svarbu, nes, anot specialistų, būtent augmenija sulaiko viršutinį kalno sluoksnį. Jie pabrėžia, kad bet kokios kalvos paklotas yra erozijos kontrolė.

Sistemai, kuria stabilizuojamas šlaitas, priklauso tinklo viela, kuri dedama ant grunto vinių, įgręžtų į gruntą (įgręžiamas vamzdis, juo įleidžiamos vinys ir užpilama cementu – taip vinys įtvirtinamos grunte), tvirtinama įsmeigimo plokštė, jungiamasis įtaisas arba jungė ir papildomai uždedamas apsaugos nuo erozijos paklotas.

Siūlomos šlaito stabilizavimo sistemos schema
Foto: Organizacijos archyvas

Vieno sprendimo nėra

Vis dėlto svečiai iš Šveicarijos nelinkę vertinti mūsų šalies veiksmų gelbėjant Gedimino kalną. Anot jų, yra daug tinkamų sprendimų, kaip būtų galima sustabdyti kalvos slinkimą, tačiau jų technologija kur kas pigesnė nei šiuo metu Lietuvos valdžios Gedimino kalnui gelbėti skirta suma.

„Apžiūrėjome kalną, buvo sniego, tačiau matėme, kad vykdomi darbai. Aišku, visada yra daugybė įvairių sprendimų, visi jie gali pasiteisinti. Todėl nėra gerų ar blogų sprendimų. Klausimas, ar tai ekologiškas sprendimas ir ar apsimoka. Mūsų sprendimas su tinklais išpildo norą, kad apsimokėtų, kad būtų galimybė užželti žolei. Mes negalime vertinti tikslios sumos, kiek mūsų darbai gali kainuoti, nes neturime visos informacijos. Mums atrodo, kad šliaužia paviršius, bet neturime grunto tyrimo. Tačiau iš to, ką matėme, žinome, kad mūsų sistema tikrai tinkama kalnui ir gali padėti“, – aiškino E. Gröneris.

Jis pabrėžia, kad pasakyti galutinę kainą neįmanoma, tačiau yra įsitikinęs, jog dabar mūsų specialistų apskaičiuotos Gedimino kalnui skirtos būsimos išlaidos gerokai per didelės.