Aplinkosaugininkai imasi darbo

Gyventojai žino, kad kasmet sausio pradžioje šalyje pradedama aplinkosauginė akcija „Kaminukas“, kurios metu regioniniai aplinkos apsaugos departamentai vykdo planinius ir neplaninius individualių namų bei komercinių patalpų patikrinimus. Per juos aplinkosaugininkai tikrina, ar pastato apšildymui nėra naudojamos kūrenti draudžiamos medžiagos (atliekos).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas dalinasi praeitų metų sausio 6 – vasario 15 dienomis vykusios akcijos „Kaminukas“ duomenimis. Per kiek daugiau nei mėnesį buvo atlikti 98 ūkio subjektų ir teritorijų patikrinimai, organizuoti 24 reidai. Akcijos metu nustatyta 11 pažeidimų, už kuriuos skirta beveik 1000 Eur administracinių baudų.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, per praeitais metais sausio 6 – vasario 15 dienomis vykdytą akciją „Kaminukas“ pareigūnai surengė 65 reidus, kurių metu patikrinti 256 objektai. Pažeidėjams surašyta 20 protokolų. Paskirta administracinių baudų už 665 eurus.

Anot Vilniaus RAAD pareigūnų, patikrinimų metu gyventojai dažniausiai pričiumpami kūrenant įvairius namų apyvokos daiktus, plastikines pakuotes, kitus plastikus, laminuotas plokštes. Apibendrinant, gyventojai, teisindamiesi žinių apie leistinus deginti daiktus trūkumu namus šildo kūrendami atliekas. Aplinkosaugininkai informuoja, kad už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1170 Eur.

Krosnyje deginamos atliekos
Foto: Šiaulių RAAD nuotr.

Ką gali atliekų deginimas namuose?

Aplinkos ministerija informuoja, kad šiemet akcija „Kaminukas“ nacionaliniu mastu paskelbta nėra, tačiau regioniniai aplinkos apsaugos departamentai gali savarankiškai organizuoti planinius „Kaminuko“ patikrinimus. Be to, kaip ir kitais atvejais, aplinkosaugininkai privalo reaguoti į gyventojų pranešimus apie galimus aplinkosauginius pažeidimus, tarp jų ir atliekų deginimą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto prof. dr. Saulius Vasarevičius pasakoja, kad atliekų deginimas turi didelės įtakos oro taršai ir žmogaus sveikatai, todėl atliekas jis ragina tvarkyti reglamentuotais ir išsivysčiusiose šalyse aplinkosauginiu požiūriu priimtinais būdais.

Atliekas reikia tvarkyti reglamentuotais būdais, jokiu būdu negalima deginti drabužių, avalynės ar buities atliekų. Yra specialūs įrenginiai, skirti atliekų deginimui. Juose turi būti degimo proceso ir išmetimų į atmosferą kontrolė, valymo įrenginiai ir pan., kad į aplinką patektų kuo mažiau teršalų, tačiau ir tai nuolatos vyksta diskusijos, ar tokie įrenginiai yra tinkamiausias būdas atsikratyti atliekų“, – tikina S. Vasarevičius.

Profesorius tęsia, kad namuose deginant atliekas daroma dvejopa žala aplinkai. Pirmiausia, anot mokslininko, įvairūs cheminiai junginiai teršdami orą į aplinką patenka per kaminą. Kaip aiškina VGTU profesorius, deginant atliekas paprastuose buitiniuose katiluose, degimo temperatūra nėra pakankama, todėl cheminiai junginiai ne iki galo išskaidomi ir pro kaminą patenka į atmosferą. Aplinkui gyvenantys žmonės gali jausti neįprastą, nemalonų, kartais ir kvapą gniaužiantį, kosulį sukeliantį kvapą.

Taip pat aplinką gali teršti po atliekų deginimo likę pelenai. Prof. dr. S. Vasarevičius aiškina, kad po atliekų deginimo katile lieka ypač daug pelenų, nes jis nėra pritaikytas atliekų deginimui. Pelenus žmonės dažniausiai išbarsto čia pat, šalia savo namų, taip padarydami sau meškos paslaugą.

„Pelenus žmonės valydami išbarsto laukuose ar išmeta į konteinerį. Dar blogiau, jei pelenus, kuriuose yra likę degimo metu išsiskyrusių žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių, žmonės išbarsto savo sode ar darže. Išbarstyti pelenai ir juose esantys cheminiai junginiai filtruojasi į dirvožemį, iš ten gali patekti į gruntinius vandenis, nors ir nedidelis jų kiekis“, – pasakoja VGTU prof. dr. S. Vasarevičius.

Degina net alyvą

Per akciją „Kaminukas“ aplinkosaugininkai tikrina ne tik individualių namų gyventojus, bet ir pramonines ar komercines patalpas, dažniausiai automobilių remonto dirbtuves. Pastarosios dažnai nepaiso aplinkosauginių taisyklių ir degina alyvą.

GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų , kurių didelė koncentracija atmosferoje sukelia įvairių kvėpavimo ir odos ligų grėsmę. Deginant alyvą tokiomis sąlygomis sunkiųjų metalų dalelės nusėda ant žemės paviršiaus ir sukimba su dirvos dalelėmis, taip užteršia dirvą, o vėliau ir gruntinį vandenį. Tad kalbant vaizdingai, alyvos deginimą galima prilyginti lėtam savęs ir kitų žudymui.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vyr. specialistas Paulius Žvirblis priduria, kad dėl alyvų atliekose galimai esančio chloro į aplinką išmetamos ypač pavojingos chlorintos organinės medžiagos, pvz. dioksinai ir furanai.

Siūlo mažiausiai taršias alternatyvas

Dėl to, kuo geriausia šildyti namus, diskutuojama nuolat. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie alternatyvius energijos šaltinius, pavyzdžiui, geoterminį šildymą. Geoterminio šildymo principas – šilumos siurblio pagalba paimama nemokama šiluma iš . žemės Šilumos siurblys naudoja dirvoje arba vandenyje natūraliai susikaupusią šilumą. Manoma, kad tai mažiausiai kenkia aplinkai.

VGTU Aplinkos apsaugos instituto prof. dr. S. Vasarevičius kaip namų šildymo alternatyvą rekomenduoja dujas. Žinoma, jeigu sklype yra įrengta dujotiekio infrastruktūra.

„Dujos yra viena iš švariausių alternatyvų, kaip galima šildytis namus. Iš esmės išsiskiria anglies ir azoto junginiai, kadangi dujų degimo temperatūra gan aukšta, didesnis kiekis yra azoto junginių.
Aišku, ir azoto junginiai yra pavojingi, bet jei vertinti balansą, kiek pagaminama šilumos ir kokie cheminių junginių išskyrimai, lyginant su anglimi, pavyzdžiui, tai aišku, kad švaresnis kuras yra dujos“, – tikina pašnekovas.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė primena, kad aplinkos sergėtojai kviečia naudotis ir kita šildymo alternatyva – jungtis prie centrinių šilumos tinklų, jei tokia galimybė yra (sklype yra atitinkama infrastruktūra).

Oro tarša kyla tiesiai iš kaminų

Teršia ir kietasis kuras

Nors rekomenduojama namus šildyti dujomis arba geoterminiu šildymu, GRYNAS.lt atlikta gatvės apklausa parodė, kad daugiausiai gyventojai namus šildo malkomis. Tokį nuosavo namo šildymo būdą nurodė net 87 proc. apklaustųjų. 3 proc. apklaustųjų teigė, kad nuosavą namą šildosi dujomis, ir net 10 proc. apklaustųjų sakė, kad šildymui naudoja anglis.

Pernai GRYNAS.lt taip pat darė gyventojų apklausą, kurios metu siekė išsiaiškinti, kuo vilniečiai šildo savo nuosavus namus (akcentuojama, kad apklaustųjų skaičius buvo didesnis nei šiemet). Tąkart taip pat dauguma apklaustųjų sakė, kad namus šildo malkomis, o antras pagal populiarumą šildymo būdas buvo dujos.

VGTU prof. S. Vasarevičius teigia, kad iš minėtųjų šildymo alternatyvų labiausiai aplinką teršia tie gyventojai, kurie šildosi anglimis. Pašnekovas aiškina, kad jų sudėtyje yra kur kas daugiau cheminių junginių nei medienoje, kurie teršia orą, prisideda prie šiltnamio efekto ir kenkia žmogaus sveikatai.

„Anglys yra žymiai taršesnės. Suodžių (taip žmonių vadinamos kietosios dalelės) yra dar daugiau. Ir pačių suodžių sudėtyje yra kur kas daugiau cheminių junginių (sunkiųjų metalų ir kitų junginių), kurie yra potencialiai kenksmingi žmogaus sveikatai. Lyginant su malkomis, anglių degimo temperatūra yra didesnė, todėl čia didesnis išsiskyrimas yra ir anglies monoksido, ir azoto oksido. Anglis, ko gero, yra taršiausias kuras“, – tikina profesorius.

Šildymui naudojant malkas, kaip pasakoja S. Vasarevičius, jų degimo metu taip išskiriamos kietosios dalelės, kurias, patekusias į aplinką, gali įkvėpti žmogus. Be to, deginant ir anglis, ir malkas, į orą patekusios kietosios dalelės anksčiau ar vėliau nusėda ant žemės paviršiaus, o iš ten gali lengvai patekti į mitybos grandinę.

„Kūrenant malkas išsiskiria ir kiti teršalai, pavyzdžiui, anglies monoksidas, azoto oksodai, tačiau degimo temperatūra nėra didelė ir azoto oksidų yra mažiau. Bet pagrindinė problema, ko gero, yra kietosios dalelės. Jos (kaip ir deginant anglis) nusėda ant sniego, o jam ištirpus – lieka ant žemės. Tačiau pastaruoju metu sniego dangos beveik nėra, todėl kietosios dalelės nusėda tiesiai ant žemės. Atėjus pavasariui ir užaugus žolei, nusėdusios kietosios dalelės gali keliauti mitybos grandine, jei šalia yra gyvų organizmų, mintančių žole“, – aiškina pašnekovas.

Renkantis, kuo šildyti namus, būtina atsižvelgti į aplinkosauginį aspektą, nes teršdami orą dažniausiai darome meškos paslaugą patys sau, vėliau visus teršalus įkvėpdami į kvėpavimo takus. Kietosios dalelės gali sukelti akių, nosies perštėjimą, o patekusios į kvėpavimo takus – kosulį ir net alergijas. Kuo mažesnio diametro (smulkesnės) kietosios dalelės, tuo jos giliau prasiskverbia į kvėpavimo takus (ne tik žmonių, bet ir gyvūnų) ir yra pavojingesnės sveikatai.

Aplinkos ministerija pažymi, kad nuo š. m. gegužės 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 1-310 patvirtinti Kietojo biokuro kokybės reikalavimai, kuriais nustatomi buitiniams energijos vartotojams parduodamo kietojo biokuro kokybės ir sudėties reikalavimai. Tikimasi, kad nauji reikalavimai padės užtikrinti, kad į rinką patektų tik kokybiškas ir mažiau taršus kietasis biokuras.