„Reikalausime, kad ši bendrovė atlygintų Nemunui padarytą milžinišką žalą“, – teigia aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
„Kauno vandenų“ generalinis direktorius teigia, kad tokio masto žala nėra reali: bendrovės vertinimais, ji negalėtų siekti daugiau kaip 50 tūkst. eurų ir žada dėl sumos aiškintis teisme.
„Tai yra absoliučiai nerealūs skaičiai iš kosmoso sferos. (...) Pačiu nepalankiausiu mums atveju, kiek mes surinkome įrodymų, kad sklendė galėjo būti ilgiausią laiką atidaryta, tai siektų maksimum 50 tūkstančių eurų“, – BNS sakė „Kauno vandenų“ vadovas Vilius Burokas.
„Drąsiai sakau – ar tai būtų ikiteisminis tyrimas, ar civiline tvarka ieškinys teikiamas, mes tikrai bandysime ir, manau, įrodysime, kad tai yra visiškai nerealūs skaičiai“, – pridūrė jis.
Aplinkos ministerijos duomenimis, neišvalytos nuotekos nelegaliu išleistuvu į upę buvo leidžiamos nuo 2013-ųjų iki ministerijos inicijuoto patikrinimo šių metų kovo 21 dieną. Per tą laiką į Nemuną pateko dešimtys tonų teršalų: 84 tonos azoto, 30 tonų BDS7 (bendrasis deguonies suvartojimas) ir beveik 15 tonų fosforo.
Žala aplinkai apskaičiuota pagal nelegaliai išleistų teršalų bendrąjį kiekį.
„Kauno vandenų“ vadovo teigimu, bendrovė atliko savo tyrimą dėl įvykio bei nustatė, kad vamzdis buvo įrengtas avarijos likvidavimui ir dirbo tik kelias dienas. Bet net ir tuo atveju, jeigu už „Kauno vandenų“ teritorijos ribų esanti sklendė buvo atidaryta per visą laikotarpį nuo minėtos avarijos, žala nesiektų daugiau 50 tūkst. eurų.
V. Burokas mano, kad sklendė buvo atidaryta piktybiškai, galbūt siekiant sukelti skandalą.
„Aš bent įvertinčiau, kad neatmestina versija, jog tai piktybiškas žingsnis, siekiant sukelti šitą skandalą. Kam buvo tai paranku, atidarė, sukvietė gamtosaugininkus ir padarė šou“, – kalbėjo jis.
Pasak ministerijos, aplinkosaugininkai patikrinimą iniciavo, kai kilo įtarimų, kad „Kauno vandenys“ ne visas nuotekas išvalo iki reikiamų normų. Pirminio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad techninėje dokumentacijoje nepažymėtu nuotekų išleistuvu visos valyklos technologiniame procese susidarančios nuotekos žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiamos į jau išvalytas.
Tai patvirtino Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų surinkti įrodymai ir laboratoriniai tyrimai.
Paaiškėjus informacijai apie galimus pažeidimus „Kauno vandenų“ Marvelės nuotekų valymo įrenginiuose, Kauno apygardos prokuratūroje dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras tuomet teigė, jog kalbama apie sistemingą nevalytų nuotekų išleidimą.
Kaip BNS trečiadienį informavo Kauno apygardos prokuratūra, ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas, šiuo metu apskaičiuota žala yra preliminari.
Pasak prokuratūros, atsakomybė bendrovei grėstų net ir tuo atveju, jei ji atlygintų apskaičiuotą žalą.
Su Kauno savivaldybės meru ir administracijos direktoriumi BNS kol kas susisiekti nepavyko.
Kad „Kauno vandenys“ į Nemuną galimai leidžia nuotekas, pradėta kalbėti jau pavasarį.
„Mums patiems naujiena, kad ten yra rastas pasijungimas, kiek mes dabar patys išsiaiškinome, mūsų valyklos vidinės technologinės nuotekos pajungtos ne ten, kur turėtų būti pajungta pagal projektą“, – tąkart BNS sakė laikinai „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas einantis technikos direktorius Vilius Burokas.
Pasak jo, kol kas nenustatytas kiekis nuotekų galėjo išbėgti į upę be valymo.
„Čia klausimas, kiek, kaip, kada išbėgo be valymo. (...) Jos susimaišė su valytomis nuotekomis ir išbėgo į Nemuną“, – sakė „Kauno vandenų“ vadovas. „Kiek mums pavyko išsiaiškinti patiems, ten prieš kelerius metus buvo avarija tos linijos ir likviduojant avariją tas pasijungimas buvo padarytas. Kiek jis ten funkcionavo, tas yra aiškinimosi fazėje“, – kalbėjo jis.