Išgirdus žodį „paslaugos“, turbūt daugelis pagalvotumėte apie verslą. O ar gali gamta teikti „paslaugas“? Mokslininkų nuomone – taip, ir netgi ne tokias menkas. Skaičiuojama, kad gamta Europos Sąjungoje (ES) sukuria per 200-300 mlrd. eurų naudos per metus vien Natura 2000 tinklo saugomose teritorijose. Toli gražu ne kiekvienas verslas galėtų pasigirti tokiais skaičiais.

Gamtos vertė

Dauguma Lietuvos gyventojų visiškai sutinka, jog gamta ir biologinė įvairovė yra jų sveikatos ir gerovės pagrindas. Švarus oras, grynas vanduo, maisto produktai, statybinės medžiagos, potvynių, kenkėjų ir ligų, klimato reguliacija, žemės ūkio kultūrų apdulkinimas – visa tai ir daugiau yra nauda, kurią gauname iš gamtos ir be kurios neišgyventume.

Šio ryšio tarp žmonių gerovės ir gamtos teikinių išryškinimui mokslininkai ir aplinkosaugininkai naudoja ekosisteminių paslaugų (angl. ecosystem services) – ekosistemų funkcijų, tiesiogiai naudingų žmogui – principą. Ekosistemos funkcijos „tampa“ paslaugomis, kai atsiranda socioekonominis interesas, t.y. kai funkcija yra įvardijama kaip žmonių gerovei teikianti „naudą“ (psichinei ir fizinei sveikatai, socialiniam gyvenimui, bendrųjų poreikių patenkinimui, ir t.t.) ir turinti „vertę“ (ekonominę, socialinę, sveikatos, ir t.t.).

Apklausa

„Į klausimą, kokia yra, tarkime, pelkės vertė, skirtingi žmonės atsakys skirtingai. Ūkininkas ją vertins, kaip galimybę pasigaminti pašarų gyvuliams, turistui vertė atsiskleis per patirtus įspūdžius, ornitologui – per stebėtus paukščius, žolininkui – per vaistažolių gausą, sodininkui – per vabzdžius apdulkintojus, menininkui – per estetinį grožį, mokslininkui – per genų lobyną. Visos šios vertės vadinamos ekosisteminėmis paslaugomis ir jas galima įvertinti konkrečiomis sumomis“, - GRYNAS.lt pasakojo programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Kristina Simonaitytė, šiuo metu Aplinkos ministerijoje kartu su Gamtos apsaugos ir miškų departamento kolegomis vystanti ekosisteminių paslaugų projektą.

Ekosisteminės paslaugos (ESP) yra nauda ar pridėtinė vertė, kurią ekosistema teikia žmogui. Daugelis jų yra apčiuopiamos (pvz., vaistažolės, medus, pašaras ir t.t.), tačiau kita dalis – sunkiai įsivaizduojamos ir suprantamos (pvz., CO2 dujų kaupimas, vandens sugėrimas, dirvos erozijos stabdymas ar grynas oras). Mes retai susimąstome apie šias nematomas paslaugas, padedančias žmogui išgyventi.

Tačiau, kaip gi galima įvertinti ESP daugumai suprantamu būdu – pinigais? Kiek kainuoja tyras ežero vanduo? Švarus smėlis? Neužteršta, sveika žuvis? O kiek – malonumas vėstantį vasaros vakarą drybsoti ajerais ir mėtomis kvepiančioje paupio pievoje ir svajoti? Ežeras pats neparduoda savo paslaugų ar prekių rinkos kainomis.

Pieva

Dabartinė ekosisteminių paslaugų būklė, pagrindinės tendencijos ir poveikis žmonijos gerovei buvo detaliai analizuotos Tūkstantmečio ekosistemų vertinime (Millennium Ecosystem Assessment, 2005), kurį 2001-2005 m. atliko daugiau kaip 1 360 ekspertų iš viso pasaulio.
ESP vertinimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis specialių žinių ir resursų, įvairių suinteresuotų šalių į(si)traukimo bei konkrečių išsikeltų tikslų ir uždavinių. Pasaulyje jau yra sukurtos metodikos ir schemos, kaip įvertinti ekosistemų teikiamą naudą pinigais. ES lygmeniu jau kuris laikas tai irgi daroma, o Lietuva šioje srityje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Aplinkos ministerija šiuo metu atlieka parengiamuosius projekto, kurio metu visos Lietuvos mastu bus įvertinta mūsų gamtos teikiama nauda žmonėms, darbus.

Pasaulyje – nebe naujovė

„Priešingai tradicinei gamtosaugai, ekosisteminių paslaugų idėja yra antropocentrinė. Tai yra, reiškinys vertinamas ne iš gamtos, bet labiau iš žmogaus perspektyvos. Ūkininkui paaiškinti, kad jo technikai judėti trukdanti pelkė iš tiesų teikia jam daugiau naudos nei žalos gali būti nelengva, jeigu bandysime jį įtikinti kalbėdami tik apie bioįvairovę ir jos išsaugojimo svarbą, bet jeigu pateiksime jam konkrečias sumas – gali būti suprantamiau. Ne mažiau svarbu apie tokius dalykus galvoti ir platesniu, miestų ar net valstybių mastu. Pasaulyje gausu pavyzdžių, kai tai pasiteisino“, – teigia K. Simonaitytė.

Niujorke, susidūrus su užteršto vandens problema ir apsvarsčius galimus sprendimo variantus, buvo nutarta atkurti pažeistą pelkės ekosistemą, kuri natūraliais būdais išvalytų užterštą vandenį. Tai atsiėjo daugiau nei 6 kartus pigiau, negu statyti valymo įrenginius ir juos prižiūrėti. O jeigu pelkės ekosistema nebūtų buvus pažeista ir apsaugota nuo pat pradžių - amerikiečiai būtų sutaupę milijardą dolerių. Šiuo pagrindu JAV vykdomas užtvankų naikinimo vajus, per šimtmetį jau nugriauta daugiau nei 1300 užtvankų ir jos naikinamos toliau, nes finansiniai rodikliai rodo, kad ekonomikai daugiau naudos iš sveikų ekosistemų.

Pelkė

Prancūzijoje buvo apskaičiuotos minimalios šalies ekosistemų vertės. Jos svyravo nuo 600 eurų už hektarą per metus ganyklose iki 2 tūkst. eurų už hektarą per metus tam tikruose miškuose. Ir tai – tik pačios mažiausios vertės, nes skaičiuojant buvo įtraukta tik dalis ekosisteminių paslaugų, susijusių su biologine įvairove. „Jeigu būtų įvertinta visa gamtos pagaminama „produkcija“, turizmui teikiama nauda ir t.t. – skaičiai būtų dar didesni“, – įsitikinusi K. Simonaitytė.

Jungtinėje Karalystėje mokslininkai suskaičiavo, kad norint užsodinti 15 tūkst. ha naujo miško, tektų pakloti apie 90 mln. eurų. Šių išlaidų nepadengtų pajamos iš parduotos medienos (74 mln. eurų). Vis dėlto, jei vertindami įtrauktume visas kitas paslaugas, kurias visuomenei teikia žemumose augantys medžiai (tokias kaip maisto, kuro gamyba, buveinės gyvūnijai teikimas, rekreacija, oro vėsinimas, apsauga nuo erozijos, vėjo, potvynių, anglies junginių kaupimas, oro valymas), padėtis atrodytų visiškai kitaip. Vertingą ūkinės paskirties žemę užsodinus mišku išlaidos, žinoma, padidėtų (sudarytų apie 263 mln. eurų), bet nauda daugiau nei dvigubai viršytų išlaidas (sudarytų apie 622 mln. eurų).

„Preliminarūs skaičiavimai yra atlikti ir visos Europos mastu. Natura 2000 tinklo palaikymas ES kasmet kainuoja apie 6 mlrd. Eur, tačiau, palyginimui, šiose saugomose teritorijose per metus sukuriama ekosisteminių paslaugų už maždaug 200-300 mlrd. eurų“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė.

Miškas

Sieks įvertinti Lietuvos ekosistemas

Ekosisteminių paslaugų vertinimas yra būdas visuomenei parodyti ekosistemų naudą žmogaus gyvenimui. ESP vertinimas gali būti atliekamas taikant skirtingus metodus – biofizinį, socialinį ar ekonominį. Metodai vienas kitą papildo, tačiau teikia skirtingus atsakymus sprendimų priėmėjams.
Aplinkos ministerija jau pradėjo rengti projektą, kuris leis paskaičiuoti ekosistemų teikiamą naudą Lietuvoje.

Siūlomu projektu bus inicijuotas ESP kartografavimas ir vertinimas Lietuvoje nacionaliniu mastu ir taip bus pradėtas įgyvendinti 2016 m. gruodžio mėn. patvirtintoje LR Vyriausybės programoje iki 2020 m. numatytas darbas „Ekosistemų, jų paslaugų vertinimo mechanizmo integravimas į nacionalinės politikos formavimą ir įgyvendinimą, siekiant išsaugoti visuomenei svarbias ekosistemų paslaugas“.

Iki 2020 m. mažiausiai 24-ios prioritetinės ESP bus sukartografuotos ir jų būklė įvertinta nacionaliniu mastu, joms bus atliktas socioekonominis vertinimas, vykdomi visuomenės informavimo darbai. Šiuo metu tokių susistemintų duomenų nacionaliniu mastu neturime, todėl tokia informacija prisidėtų prie geresnių sprendimų priėmimo. Žemėlapiai leis nustatyti, kurių žmonių gerovei būtinų ESP jau trūksta ar kurių būklė ir tiekimas prastėja. Šių paslaugų palaikymas ir gerinimas taip pat leistų išvengti ekonominių nuostolių ateityje.

Miesto ekosistemos

„Svarbiausias šiandien tikslas – apskaičiuoti ir parodyti sprendimų priėmėjams, kad planuodami įvairius projektus jie galvotų ir apie gamtą. Jeigu kuri savivaldybė suplanavo nusausinti pelkes ar statyti užtvanką – ar tikrai ekonomiškai tai bus geriausias sprendimas? Dabar gamtininkai gali kalbėti tik apie gyvūnus ir augalus, bet galima bus pateikti finansinius rodiklius ir ieškoti geriausių sprendimų kitaip“, – sakė K. Simonaitytė.

Taigi, kas žino, gal dar po kelerių metų, sudarydami Lietuvos biudžetą, į jį įtrauksime ir vieno didžiausių mūsų šalies turtų – gamtos – vertę?

Ekosisteminių paslaugų tipai

Ekosistemos paslaugos

Ekosisteminės paslaugos yra skirstomos į keturis pagrindinius tipus:

Aprūpinimo paslaugos – tai tokios paslaugos, kurių naudą galima tiesiogiai apčiuopti ir suvartoti. Tai įvairūs ekosistemų produktai: maisto produktai, pašaras gyvuliams, kuras, geriamas vanduo, vaistinės medžiagos, mediena, kitos statybinės medžiagos, natūralūs pluoštai ir kiti materialūs ištekliai.

Reguliavimo paslaugos – tai tokios paslaugos, kurias ekosistemos teikia atlikdamos įvairias natūralias reguliavimo funkcijas, pavyzdžiui, vandens, oro ar dirvožemio kokybės gerinimas, vandens nuotėkio, t. y. potvynių reguliacija, dirvos erozijos prevencija, ligų ir kenkėjų kontrolė, CO2 sugėrimas, augalų kultūrų apdulkinimas ir kitos. Šios paslaugos yra dažnai nepastebimos ir klaidingai laikomos neišsenkančiomis, tačiau pažeidus jų būklę, praradimai gali būti itin dideli, o jas atkurti – labai brangu ir sudėtinga.

Ekosistemos paslaugos

Palaikymo paslaugos – tai paslaugos, be kurių nebūtų kitų ekosisteminių paslaugų. Nors žmonija tiesioginės naudos iš jų paprastai negauna, šios paslaugos yra būtinos ekosistemų sveikam funkcionavimui. Pavyzdžiai, dirvos formavimas, maistinių medžiagų apykaitos ciklas, biologinės ir genetinės įvairovės palaikymas ir kita.

Kultūrinės paslaugos – tai nematerialūs ekosistemų teikiniai, tenkinantys įvairius kultūrinius, socialinius ir emocinius žmonių poreikius. Rekreacija, įkvėpimas randamas gamtoje, estetinis, dvasinis pasitenkinimas, tradicijos, ryšys su vieta – dažnam tai yra pačios svarbiausios ir lengviausiai suprantamos gamtos teikiamos vertybės.