Fazanai – karališki paukščiai
Fazanai natūraliai paplitę Azijoje, o Europoje jie buvo introdukuoti. Kaip pasakoja Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto doc. dr. Kęstutis Pėtelis, Europoje prieš gerą tūkstantį metų pirmieji fazanus išvedę romėnai. Tiesa, jie buvo skirti griežtai tik medžioklei.
Suaugęs fazanas yra 50 - 90 cm ilgio kartu su uodega, kuri dažnai sudaro pusę viso ilgio. Šis paukštis traukia savo išskirtine išvaizda: patinai ryškiaspalviai, labai puošnūs, žymiai ilgesnėmis nei patelių uodegomis. Jų galva ir kaklas tamsiai žaliai mėlyni. Kitos kūno dalys nudažytos raudonai rudais atspalviais. Visos plunksnos žvilgančios. Fazanus supainioti su kitomis rūšimis būtų sunku, nes mūsų krašte kitų paukščių su tokiomis ilgomis uodegomis tiesiog nėra.
Augina žudyti
Iš Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse išvardytų leidžiamų devynių medžiojimo būdų fazanus teoriškai galima medžioti šešiais būdais: varant, sėlinant, grandine, katilu, su plėšriaisiais paukščiais bei tykojant. Fazanų, kaip ir kitų paukščių medžioklėje privaloma turėti medžioklinį šunį. Tokį reikalavimą kelia Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kad sužeisti paukščiai būtų kuo skubiau surasti. Tiesa, fazanų medžioklė gali vykti tik medžioklės plotuose, ją rengia ar dalyvauja rengiant medžioklės plotų naudotojas. Be medžioklės plotų naudotojo žinios fazanų ar kitų gyvūnų medžioklė būtų neteisėta. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nustato, kad fazanų medžioklė gali būti organizuojama nuo rugsėjo 1 d. iki gegužės 1 d.
Tačiau daugiausiai diskusijų kelia medžiojamų paukščių kilmė ir medžioklės organizavimas: fermose užauginti fazanai, kurie neturi natūralių įgūdžių slėptis, nuperkami medžioklės organizatorių, paleidžiami į medžioklės plotą. Vėliau ten renkasi medžiotojai ir pradeda medžioklę.
Yra šalių, kuriose taisyklės nustato reikalavimą, kad paleistų į laisvę fazanų medžioklė gali būti pradėta ne anksčiau kaip po dviejų savaičių. Toks laikotarpis nustatomas dėl etikos: išleisti į laisvę gyvūnai turi apsiprasti su aplinka, susirasti slėptuvių, taip padidėtų jų galimybės išgyventi.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas pasakoja, kad fazanų medžioklė medžioklės mėgėjams yra tikrai smagi atrakcija. Kadangi fazanai nėra mūsų šalies faunos dalis ir medžiotojai, kitaip nei kitose Europos šalyse, natūraliai gamtoje jų sumedžioti negali, todėl medžiojamosios faunos pagausinti stengiamasi fazanus veisiant ir parduodant medžioklei.
„Tiesiog pasidaroma tokia smagi atrakcija. Europoje šitas paukštis yra turbūt populiariausias medžioklės objektas dėl to, kad jo arealas yra labai platus. Piečiau nuo mūsų, pavyzdžiui, Lenkijos šiaurinėje dalyje, jau šis paukštis nebėra toks stebuklas, o toliau į pietus – Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Vokietija, Prancūzija, Britanija – fazanų yra daug. Be to, verslininkai medžiotojams siūlo nuolatinį šių paukščių papildymą juos veisdami ir parduodami. Medžiotojai perka ir išleidžia juos, kad pagausintų. Tai mūsų medžiotojai, kur tos gamtinės sąlygos nėra tokios, kad tas paukštis galėtų klestėti natūraliai, tiesiog nusiperka juos, dažniausiai iš Lenkijos, išleidžia į savo medžioklės plotus ir organizuoja tokį medžiojimą“, – pasakoja E. Tijušas.
Siūlo fazanus apgyvendinti ilgam
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas mano, kad būtų neteisinga iš mūsų šalies medžiotojų atimti pramogą, kuria gali džiaugtis kitų šalių medžiotojai, juolab, kad fazano paskirtis ir yra būti sumedžiotam: „Tie medžiotojų kolektyvai, kurie tą tradiciją turi, aišku, kad prieštarautų, bet tai nėra Lietuvoje masinis reiškinys. Ir auginančių fazanus anksčiau būta daugiau. Be jokios abejonės, kad tiems, kuriems tokia medžioklė teikia tam tikrą malonumą, yra atrakcija, ir, kaip sakiau, tą prisilietimą prie europietiškos fazanų medžioklės, tai liktų nuoskauda, kad dėl kažkokių priežasčių tuos fazanus reikia uždrausti.“
Jis primena, kad Lietuvoje buvo mėginta įveisti fazanus, tačiau mūsų gamtinės sąlygos jiems buvusios nepalankios: paukščiai neatlaikė žvarbios lietuviškos žiemos. Tačiau medžiotojas kelia klausimą, ar keičiantis mūsų šalies klimatui, nevertėtų vėl pamėginti čia apgyvendinti fazanų.
„Fazanas, kaip medžioklės objektas, yra įteisintas mūsų medžioklės taisyklėse labai seniai. Buvo laikas, kai net buvo bandoma dirbtinai įveisiant mūsų gamtoje fazanus suformuoti jų nuolatinę populiaciją. Dabar situacija gerokai keičiasi ir su klimato kaita. Pastaraisiais metais žiema visiškai kitokia <...>. Tai kuo mes skiriamės dabar nuo šiaurinės Lenkijos? Kur visiškai kaimynystėje, Augustave, egzistuoja gamtoje gyvenanti fazanų populiacija“, – klausia E. Tijušas.
Gyvūnų teisių gynėjai piktinasi
Tai, kad fazanai auginami specialiai medžioklei, kelia pasipiktinimą gyvūnų teisių gynėjams. GRYNAS.lt kalbintas Mindaugas, aktyviai besipriešinantis fazanų medžioklei, sako, kad medžiotojų funkcija yra reguliuoti populiacijas, o ne pramogauti.
„Aš manau, kad fazanų medžioklė yra barbariškas dalykas ir ją tikrai reikia uždrausti. <...> O fazanų medžioklė su medžiotojų misija visiškai nedera, nes šie paukščiai natūraliomis sąlygomis Lietuvos gamtoje negyvena. Jie specialiai paleidžiami tam tikroje teritorijoje ir medžiotojai juos pyškina. Tai daroma tik dėl pramogos. Ir dėl to tikrai negaliu pateisinti tokio medžioklės būdo. Nieko kito kaip tik turtingųjų pramoga žudyti“, – piktinasi Mindaugas.
B. Kymantaitė kategoriška: fazanų medžioklę reikėtų uždrausti, nes tai nėra moralus medžioklės būdas ir jis visiškai nesusijęs su gamtosauga.
„Tai yra visiškai nesusiję su gamtos saugojimu. Tai yra veikiau dirbtinis auginimas tam tikram tikslui – pramogai. Kad turėtų, ką paleisti ir vėliau pašaudyti. Pasipraktikuoti ir savo, ir šuns įgūdžius. Tai yra visiška pramoga, kuri neturi būti leidžiama“, – mano Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė.
Jai antrina ir kai kurie medžiotojai. Už miškų urėdijoms priskirtų profesionalios medžioklės plotų tvarkymo ir naudojimo koordinavimą atsakingas Generalinės miškų urėdijos Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Valdas Vaičiūnas pabrėžia, kad fazanų medžioklę organizuoja tik kai kurie medžiotojų klubai ar būreliai.
„Profesionaliuose medžioklės plotuose fazanai neauginami, neveisiami, nevežami ir tokios medžioklės profesionaliuose medžioklės plotuose yra neorganizuojamos“, – akcentuoja V. Vaičiūnas.
Medžiotojo vaidmuo keitėsi
Tiesa, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei E. Tijušas sutinka, kad medžiotojo vaidmuo keitėsi. Anot jo, jau gerą 100 metų medžiotojai yra ne gamtos sanitarai, o faunos gausintojai.
„Diskusija turėtų būti kur kas platesnė: kas tuomet apskritai yra medžioklė ir kodėl ji iki šių dienų egzistuoja? Tai galima ir tokiu kampu pasukti, kad medžiotojai yra sanitarai. Tačiau jau beveik 100 metų medžiotojai yra faunos gausintojai ir puoselėtojai. Tas jau egzistuoja nuo 19 a. pabaigos. Didžioji dalis, o gal net visi Europos medžiotojai, kurie yra priklausantys toms nacionalinėms organizacijoms, pasaulinėms organizacijoms, viena iš svarbiausių savo funkcijų laiko ne sanitarinę medžioklę, o faunos apsaugą, gausinimą ir jos išteklių naudojimą. Dar niekas neįrodė, kad naudotis gamtos turtais yra blogai, jei jais naudojiesi protingai, nenualindamas, nenaikindamas, bet atvirkščiai: saugodamas, tausodamas ir gausindamas“, – aiškina E. Tijušas.
Viceministras: tokia medžioklė nėra etiška
Savo nuomonę apie medžiotojų vaidmenį gamtoje ir fazanų medžioklę turi ir atsakingos institucijos. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas GRYNAS.lt praneša, kad fazanų medžioklės klausimą Aplinkos ministerija ketina svarstyti Medžioklės tvarkymo konsultacinėje taryboje.
„Ten mes turime platų specialistų ratą, kur dalyvauja ne tik medžiotojai, bet ir mokslininkai, nevyriausybininkai. Taryboje faktiškai aptariami visi klausimai, susiję su medžiokle. Teiksime nuomonę šiai tarybai, kad fazanų medžioklė negali būti laikoma medžiokle pirmiausia dėl to, kad jos metu šaudomi dirbtinai užauginti, ką tik išleisti, vietovės nepažįstantys, nemokantys slėptis ir prie gamtinių sąlygų neprisitaikę gyvūnai. Šita rūšis Lietuvos gamtinėms sąlygomis mūsų šalyje neišgyvena. Ir mes norėtume, kad medžioklė vyktų tų rūšių, kurios turi galimybes išgyventi. <...> Todėl manome, kad fazanų medžioklė nėra etiška“, – sako M. Norbutas.
Jis tęsia, kad jei fazanai būtų Lietuvos gamtos dalis, klausimo apie jų medžioklės etiką nebūtų, nes, anot viceministro, medžiotojai atliktų savo pagrindines funkcijas – reguliuotų ir saikingai naudotų vietinių medžiojamųjų gyvūnų populiacijas: „Jeigu kitose šalyse tokia galimybė yra, nes klimatas yra kitoks, tai tokiu atveju viskas gerai, bet mūsų klimatas to neleidžia. Mes negalime elgtis taip, kaip atnešti katinui pelę, pamojuoti prieš nosį, paleisti ir gaudyti. Medžioklės paskirtis yra ne tokia. Medžioklės tikslai yra daug platesni: tam tikrų populiacijų suvaldymas, priežiūra, prevencija dėl ligų, atranka, kad išliktų stipriausieji.“
Pasak viceministro, garbingam medžiotojui reikėtų apgalvoti, ar verta pramogauti pasinaudojant fazanų bejėgiškumu.
Per 2016 – 2017 metų medžioklės sezoną sumedžiota 2170 fazanų. Kadangi ne visi į laisvę paleisti fazanai yra sumedžiojami, dalis jų lieka gamtoje ir dėl nepalankių sąlygų neišgyvena, tampa lengvu plėšrūnų grobiu. Fazanų medžioklės priešininkai įsitikinę, kad Lietuvoje praktikuojamas jų medžioklės būdas prieštarauja medžioklės etikai ir ragina jį drausti, tačiau medžiotojai nusiteikę diskusijai.
